Moksleivių mintys

G.Juršėnaitė. Rudė (3)

Goda Juršėnaitė

Kai buvau dar mažytė, gal kokių penkerių metų, labai mėgdavau viešėti kaime pas senelius. Ten viskas kitaip nei mieste: vasarą į kiemą gali išbėgti tiesiog basomis, tuoj pat nusiskinti braškę, aplankyti tvartelį ir jo gyventojus. Supdamasi kiemo sūpynėmis gali žiūrėti į kaimą juosiančius miškus ir pievas, stebėti netoliese esančius kaimynų namus.

Vieną vasarą buvo labai smagu, nes seneliai atgavo savo buvusį mišką. Jį atgavo ir mūsų kaimynai. Jų miškas buvo nuostabioje vietoje, medžiai tankūs, kalnas pilnas žibučių, kurių seniau su kaimynų anūke ėjome slaptomis skinti. Nuostabi kalno papėdė ir penki galiūnai ąžuolai. Skaityti toliau

G.Juršėnaitė. Gaurelių kaimo didžiavyris (18)

Senelis Adomas savo sodybos darže

Labai daug gražių vietų yra Lietuvoje. Daug jų esu aplankiusi, bet visada skubu namo, į Ignaliną, nes savo  tėviškėje jaučiuosi geriausiai. Aš visada sakau: „Kur bebūtum, kur bekeliautum, gražiau nei mūsų mažame kaimely Lietuvos pakrašty – Gaureliuose – nerasi…“

Čia medžiai ošia kitaip ir tas garsas verčia susimąstyti bei leidžia nurimti. Jisai sukelia truputį melancholišką būseną, bet mintys visados būna geros. Čia palangių darželiuose dūzgia bitės, kurių dūzgimas primena ugnies spragsėjimą. Pievoje ganosi rudas it šokoladas arklys, žydi nuostabios gėlės, kurios kvepia kitaip, nuostabiai, nes tai mūsų kaimo gėlės. Skaityti toliau

T.Karanauskas. Ekskursija į Molėtus (ištraukos iš vasaros dienoraščio) (9)

Tadas Karanauskas (6b klasė, Jurbarkas), www.alkas.lt              

Etnokosmologijos muziejus, D.Stanaitytės nuotr..

Kelionė autobusu               

13-ą valandą išvažiavome iš Jurbarko. Aš pasiėmiau žemėlapių, kad bevažiuojant nenusibostų, kad galėčiau sekti kelią. Kaunas, vėliau Jonava. Bendraklasiai vis klausinėja, kada tie Molėtai, nes Lietuvoje nesusigaudo.  

Už Jonavos prasidėjo kelio darbai, o autobuse nežmoniška tvankuma! Liukai atidaryti, bet autobusui sustojus vėjas pro juos nepučia. Klasės seniūnė gamino vėduokles, o ,,galiorka“ stiebėsi prie autobuso lubose esančių liukų. Dažnai klausdavo, kiek liko iki Molėtų, tad vis atsakinėdavau. Skaityti toliau