Ne visi žino, tačiau transporto priemonės numerių matomumas yra būtinas pagal įstatymą. Tai reiškia, kad asmuo negali užsidengti numerių, taip pat jis negali specialiai pasirinkti blogos apšvietimo sistemos, kad numeriai būtų blogai matomi.
Blogas numerių matomumas – bauda
Kas nutiks, jeigu pareigūnai pamatys tokią transporto priemonę? Asmuo gaus baudą. Skaityti toliau
Lietuvos oro erdvėje praėjusiais metais daugiausia skraidžiusių aviakompanijų penketukas išliko toks pats – daugiausia mūsų šalies oro erdve naudojosi Rusijos, Latvijos, Suomijos, Airijos ir Vengrijos aviakompanijos. Daugiausia Lietuvos dangų skrodusių orlaivių tipai išliko tie patys – daugiausia skraidė „Boeing 738“, trijų tipų Airbus bei Bombardier modelių lėktuvai.
2019-aisiais Lietuvos oro erdvėje daugiausia skrydžių atliko Rusijos aviakompanija „Aeroflot“ (2056 skrydžiai arba 5,3 proc. Skaityti toliau
Greta senamiesčio, tarp istorinių Užupio ir Paupio priemiesčių, esanti teritorija turi naują urbanistinę jungtį – pėsčiųjų tiltą per Vilnią.
Du kokybiškai besikeičiančius rajonus prie sklypo Polocko g. 17 sujungęs tiltas turėtų pakoreguoti vietos gyventojų maršrutus: užupiečiai per jį galės eiti į Tymo turgų, paupiečiai galbūt norės pakilti iki Bernardinų kapinių, vaikams nereikės sukti ilgų apylankų skubant į mokyklą, tėvai pagaliau naudojasi tiltu, kurio Skaityti toliau
Oro linijų bendrovė „airBaltic“ per 2019 metus Lietuvoje skraidino 520 000 keleivių.
„Siekiame naujų aukštumų ir siūlome vis geresnį susisiekimą žmonėms, vykstantiems į Baltijos šalis ir iš jų. 2019-aisiais tęsėme tvaraus augimo kelią ir pasiekėme gerus rezultatus, kurie paklojo kelią sėkmingai mūsų ateičiai, stiprinant mūsų kaip didžiausio regiono vežėjo rolę“, – sako Martinas Gaussas, „airBaltic“ generalinis direktorius. Skaityti toliau
Londonas, Ryga, Varšuva, Kopenhaga ir Maskva – tai penki miestai, į kuriuos 2019-aisiais dažniausiai buvo skrendama iš tarptautinių Lietuvos oro uostų Vilniuje, Kaune, Palangoje ir Šiauliuose. „Oro navigacijos“ specialistų aptarnautų skrydžių skaičius visuose keturiuose Lietuvos oro uostuose šiemet, lyginant su 2018-aisiais, augo nuo kelių iki keliolikos procentų, skelbia „Oro navigacija“
Keturiuose įmonės padaliniuose – Skaityti toliau
Verta palaikyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomą pasiūlymą viešinti antstolių turto ir pajamų deklaracijas. Valstybė šios profesijos atstovams patikėjo išskirtinę pareigą vykdyti skolų išieškojimą.
Konstituciškai pateisinama, kai valstybės kontroliuojama profesija vykdo viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, ir tai už atlygį atlieka savarankiška privačia veikla besiverčiantys asmenys, valstybė kartu kontroliuoja, kaip tos funkcijos vykdomos. Skaityti toliau
Dauguma žmonių svajoja apie jaukius namus, į kuriuos visuomet labai malonu grįžti ir kuriuose gera ilsėtis. Tačiau, tam, kad tokius turėtume, turime įdėti nemažai pastangų. Kaip ir bet kas kitas gyvenime, gražūs namai reikalauja tam tikrų investicijų bei žinių. Užuolaidos gali labai pagyvinti mūsų namų aplinką arba visiškai ją sugadinti. Būtent todėl, reikia tinkamai žinoti kaip pasirinkti geriausią užuolaidų audinį.
Dažnai žmonės galvoja, kad užuolaidos neturi didelės reikšmės bendrai namų išvaizdai, Skaityti toliau
Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) išplatino pranešimą, kuriame oro bendrovėms patarė vengti skristi virš Irano, kai buvo pripažinta, jog būtent jo kariškiai per klaidą numušė keleivinį lėktuvą. Tad ir iš anksto suplanuotą kelionę į šią šalį patariama atidėti, o keliaujantiems į Artimuosius Rytus kai kurios skrydžių kryptys gali keistis.
Kelias dienas neigęs atsakomybę, Iranas pripažino, kad oro gynyba trečiadienį dėl „žmogaus klaidos“ raketomis numušė Skaityti toliau
Lietuvoje besituokiantys žmonės vis dažniau turtines teises nustato vedybų sutartimis. Pernai Vedybų sutarčių registre įregistruota 1913 vedybų sutarčių (2018 m. – 1786). Per aštuoniolika metų, kai veikia šis registras, iš viso sudaryta daugiau nei 16 tūkst. vedybų sutarčių.
Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, kuris nustato jų turtines teises ir pareigas jiems esant susituokus, nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium. Skaityti toliau
Sausio 16 d. Berlyne prasidėsiančioje tarptautinėje žemės ūkio, maisto gaminių ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė 2020“ Lietuvos ekspozicijoje parodos lankytojų lauks įspūdingo dydžio – 45 kg sveriančio – lietuviško šakočio pjaustymas ir degustacija.
L. Sadauskienės individualios įmonės darbuotojų šakotis, gavęs Šimtmečio maisto gaminio vardą, keptas lauke, su beržinėmis malkomis, 7 valandas. Jo gaminimui prireikė net 700 kiaušinių, 17 kg miltų, 15 kg sviesto, tiek pat kilogramų grietinės ir cukraus. Skaityti toliau
Nuo sausio mėnesio SĮ „Susiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centras sostinės eismo stebėjimui pasitelkia modernias vaizdo kameras, įrengtas ant aukščiausio šalyje pastato – Vilniaus televizijos bokšto. Jos padės efektyviau stebėti transporto srautų judėjimą Laisvės ir Pilaitės pr., Oslo, Geležinio Vilko g., Savanorių pr., Vakariniame aplinkkelyje ir kitose bokšto prieigų gatvėse didesniu nei 2,5 km spinduliu. Miesto Eismo valdymo centro duomenimis, tai yra viena aukščiausiai šalyje įrengtų vaizdo stebėjimo sistemų ir pirmosios sostinėje tokiu dideliu Skaityti toliau
Gamtos darželio „Po smilgom“, įsikūrusio Pavilnių regioniniame parke kūrėjos teigia, kad svarbiausia – santykis, gera vaiko savijauta. Buvimo gamtoje laikas taip pat labai svarbus formuojantis vaikučių imunitetui bei asmenybei.
„Lietuvoje tėvai tampa vis sąmoningesni ir vis daugiau dėmesio skiria ikimokyklinukų ugdymui gamtoje, derinimui veiklos, skaitymo, žaidimų patalpose ir buvimui bet kokiu oru gamtoje. Tačiau pasitaiko, pasakoja tėvai, kad kiti tėvai būtent darželių administracijoms išsako pageidavimą kuo trumpiau vaikus laikyti lauke, kad neva vaikai nesusirgtų, – sako viena iš gamtos darželio kūrėjų Ieva Dapšauskė. Skaityti toliau
Kai šiluma vis dažniau persikelia į žiemą, sunku supaisyti koks iš tikrųjų metų laikas dabar. Gal iš tikrųjų ruduo? Ir saulė vis palepina. Tegul kartais tik pro debesis, bet vis tiek nuo to dieną skaidriau.
Regis kritulių ne tiek daug, bet papelkio žemumų pievos žliugsi, o šernų išknistose juodumose telkšo vanduo. Tačiau niekur kitur vandens neatsirado daug. Kad jo pakankamai, toks įspūdis susidaro tiktai ties bebrų užtvankomis Viešvilės vidurupyje. Čia jis pristabdytas bebrų statinio užpildė vagą iki krantų viršaus ir kliokia smagiai versdamasis per iš šakų suręstas užtvaras. Skaityti toliau
2020-ieji ant slenksčio. Palydėti senus ir pasitikti Naujuosius metus lietuviai neretai pasirenka svečiose šalyse – dažniau Europoje, bet tie, kam įdomios kitoniškos kultūros, renkasi atokiau nuo mūsų esančias šalis ir švenčia juos arba ne gruodžio 31 d., arba kiek kitaip, nei kad esame pratę.
Kelionių rengėjas „West Express“ Egzotinių ir grupių kelionių skyriaus vadovė Alma Stanulionienė išskyrė tris vietas pasaulyje, kur Naujuosius pasitikti būtų tikrai įdomu ir neįprasta. Skaityti toliau
Šiuo metu švenčiame žiemos šventes. Bet Kūčios yra ypatingos ir astronominiu požiūriu – Lietuvoje ilgesnės nakties metuose nebūna.
Žiemos mėnesiai, su ilgomis naktimis, į Lietuvą atneša ir šalčius. Nors Saulę matome kaip niekada arti horizonto ir savo namų, šilumos ji stokoja. Tokie skirtingi sezonai nėra būdingi visoms planetoms. Žemėje jie yra išties ryškūs, tačiau ne pražūtingi. Skaityti toliau
Nors šiemet žiema vėluoja, atėjusi ji užklumpa vairuotojus papildomais rūpesčiais: sniegas paslepia automobilius, užšąla langai, šaltis numarina akumuliatorių, neužsikuria variklis. Šluotelė ir gremžtukas – šiuos atributus savo automobiliuose turi kone kiekvienas vairuotojas. Dyzeliu varomų mašinų savininkai vežiojasi ir laidus automobilio užkūrimui. Tačiau tai toli gražu ne vieninteliai vairininkų gyvenimą per žiemą palengvinantys rakandai. Kai kurios lietuvių neatrastos priemonės gali ženkliai padidinti vairuotojų komfortą šaltuoju metų laiku. Skaityti toliau
Žygis į 2019 metų Lietuvos rekordus prasidėjo 2018 m. gruodžio 31 d. Būtent tos dienos vakarą Kaune gyvenantis švėkšniškis Kęstutis Pricevičius pasinėręs į Baltijos jūros bangas maudynes baigė tik sulaukęs Naujųjų metų, t. y. 2019 m. sausio 1 d. Taip K. Pricevičius tapo pirmuoju 2019 metų Lietuvos rekordininku, o kartu ir daugiausia kartų atviruose vandenyse dalyvavusiu Naujametės nakties maudynėse, nes šis „ruonis“ aštuntą kartą 2001–2004, 2008–2010, 2017, 2019 metais iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. Naujuosius Metus sutiko pasinėręs atviruosiuose vandenyse.
Gamta, dievas ar dievai sukūrė viską, tame tarpe ir žmones, reikiamoje vietoje. Viskas tarp gyvosios gamtos narių – žmonių, medžių, gyvūnų – susiję tarpusavyje. Santykiai buvo pagrįsti abipuse pagarba, tenkinant visų rūšių poreikius išgyventi. Darnos labui susikūrė religija, kitaip – gyvenimo būdas. Taip žmonėms buvo lengviau palaikyti darną, dalį atsakomybės perkėlus dievams, deivėms ir įvairiems jų pagalbininkams. Visa ši santykių sistema susikūrė konkrečioje geografinėje vietoje ir puikiai veikė. Kol žmogus laikė save jos dalimi. Skaityti toliau
Pirmąjį 2020 m. ketvirtį, Rygoje duris atvers didžiausias Baltijos šalyse konferencijų centras „Atta Centre“, kurio bendras plotas yra 15000 kvadratinių metrų. Centras įsikurs Krasta gatvėje 60.
„Atta Centre“ bus naujoviškiausias daugiafunkcis verslo kompleksas, apjungiantis visas šiuolaikiniams verslininkams reikalingas paslaugas – 29 konferencijų sales, biurų centrą ir bendro darbo erdvę, restoraną, didelę automobilių stovėjimo aikštelę su elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Centre vienu metu galės tilpti iki 5500 žmonių. Skaityti toliau
Geriausias seksas yra 20-ties metų, kuomet veido nepuošia raukšlės, kūno – papildomi kilogramai, seksualinis aktyvumas pasiekia aukščiausią tašką, o lubrikantai dar nereikalingi. Taip galvoja daugelis žmonių. Vis dėlto, apklausos rodo visai ką kita – remiantis jomis, vyrai labiausiai pasitiki savimi lovoje būdami 50–69 m., o moterys – nuo 18 iki 29 m. Visi jie sutaria, kad su amžiumi seksas tampa smagesnis, keliantis mažiau streso ir malonesnis. Ar smalsu sužinoti, kodėl? Štai keletas priežasčių, kodėl seksualinis gyvenimas bėgant metams tik gerėja. Skaityti toliau
Nesvarbu, ar maistas gaminamas profesionalioje restorano virtuvėje, ar tiesiog namuose – norint paruošti itin skanius patiekalus, paprastai prireikia specializuotos įrangos. Patys virtuvės reikmenys skiriasi dydžiu, pavidalu, o jų ilgaamžiškumas ir gaminamų patiekalų kokybė priklauso nuo medžiagos, iš kurios yra pagaminti. Prieš perkant naują keptuvę ar puodą naudinga įvertinti, ar jie pagaminti iš nerūdijančio plieno, aliuminio, vario ar ketaus. Dauguma renkasi nerūdijantį plieną arba aliuminį, tačiau derėtų žinoti, kad ketaus puodas ir keptuvė Skaityti toliau
Šis klausimas tikrai yra kilęs kiekvienam vairuotojui bent kartą, tačiau kai kurie apie tai svarsto pastoviai – kaip atsisakyti automobilio naudojimo kiekvieną dieną? Visų pirma, pradėkime nuo priežasčių, kodėl toks klausimas apskritai kyla. Dažniausiai tai būna kuro sąnaudos – į darbą važinėjame kiekvieną dieną ir labai greitai suprantame, kad nemažą kiekvieno mėnesio išlaidų sumą sudaro būtent automobilio eksploatacijos kaštai, kaip kuro sąnaudos, vasarinės ir žieminės padangos, važiuoklės dalys ir t.t. Galų gale, pakanka sėdint automobilių spūstyje pamatyti, kaip šaligatviu einantys pėstieji keliauja Skaityti toliau
Tuščias mėlynas fonas be žuvų, juodasis gandras be grobio snape, vieniša karūna ar žuvies uodegos netekusi būtybė su žirgo galva – tokiomis keistomis transformacijomis stebina įvairių Lietuvos miestelių herbai. Kas nutiko šių savivaldybių bei seniūnijų simbolikai ir kodėl iš jų dingo žuvys?
Viskas labai paprasta – šia simboline akcija, trumpam pakeisdami savo herbus, miestai išreiškia savo susirūpinimą opia problema – nykstančiomis žuvies rūšimis – ir jungiasi prie Lietuvos gamtos fondo inicijuotos „Nyksta žuvys“ kampanijos. Karmėlava, Neveronys, Viešvilė, Aukštadvaris, Švenčionys
Atšalus orams rytais į automobilių stovėjimo aikšteles grįžta langų gremžimo garsai, burzgiantys varikliai ir didesnis šurmulys nei įprasta. Automobiliai maždaug tris kartus dažniau neužsiveda kai oro temperatūra krenta žemiau -15 °C temperatūros. Dažniausiai dėl to kenčia miesto gyventojai, kurie savo automobilius laiko kiemuose ar gatvėse. Ypač kenčia dyzelinu varomi automobiliai, arba automobiliai senesni nei 10 metų. Tokiais rytais kiemuose galime matyti ne vieną vairuotoją prisikuriantį automobilį laidų pagalba. Su automobiliais gali kilti dar daugiau nemalonių staigmenų, jei nespėsime jais pasirūpinti iš anksto. Portalo www.dalys.lt atstovas dalinasi patarimais, kurie padės apsaugoti jūsų automobilį ir taip išvengsite šaltuko sukeltų nepatogumų. Skaityti toliau
Lapkričio 30 d. įsigaliojo bendru aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintas atnaujintas Valstybinio radiologinio monitoringo rengimo, vykdymo ir informacijos teikimo Europos Komisijai bei visuomenei tvarkos aprašas.
Šiame apraše, atsižvelgus į Baltarusijoje, Astrave, statomos atominės elektrinės ir Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių galimą poveikį Lietuvos gyventojams ir aplinkai, įteisintas išplėtotas radiologinio monitoringo stočių ir vietų tinklas. Skaityti toliau
Lietuvos arboristų asociacija ėmėsi globoti seniausią Žagarės dvaro parko kaštoną, kuris jau ilgą laiką pažeistas – pavojingo grybo Kretchmaria Deusta, kuris sukelia minkštąjį puvinį, kenkiantį medžio atsparumui ir įtakojantį medžio griūtį. Dėl šio grybo pažeidimų nuo 2016 m. senasis parko kaštonas prie Žagarės dvaro rūmų lūžo ne kartą. 2019 m. lapkričio 13 d. pašalinta dar 2016 m. atplyšusi kaštono dalis, o iš gana gausiai išleistų medžio atžalų Lietuvos arboristų asociacijos direktoriaus Renaldo Žilinsko iniciatyva bus bandoma auginti ir formuoti naują medelį. Skaityti toliau
Visi puikiai žinom Platelių ežerą, legendas apie jo kilmę, salų ir pusiasalių pavadinimus. Teisingiau didžiųjų pusiasalių pavadinimus, o kada nežinom pradedam kurti savus. Taip atsiranda ,,Zuikio“ ragas ar ,,Žuvėdrų“ sala. O juk seniau kiekviena įlankėlė, seklumėlė buvo įvadintos, turėjo savo pavadinimus.
Pirmasis rimčiausias Platelių ežero tyrinėtojas Pranas Gaida-Gaidamavičius 1937 m. parašė studiją ,,Babrungo upės aukštupio baseinas“. Joje mini buvus 130 vietovardžių, tačiau visų neišvardina, o daugelio nurodyta vieta žemėlapyje yra labai jau netiksli. P. Gaidamavičius nurodo ežero salas, pagrindinius pusiasalius, keletą įlankų, seklumų bei įdubų ir valksmų (žuvies gaudymas traukiamais tinklais) vietas. Skaityti toliau
Šaltuoju metų laiku vairuotojams privalu savo automobilius „apauti“ žieminėmis padangomis. Tačiau besikeičianti oro temperatūra lauke keičia ne tik kelio dangos ypatybes, kitokiomis sąlygomis turi dirbti ir automobilių varikliai. Savo automobilius kruopščiai prižiūrintys savininkai prieš žiemą atlieka techninį aptarnavimą, keičiama variklio alyva, o nuo šios specifikacijų labai stipriai priklauso transporto priemonės „širdies“ ilgaamžiškumas. Kokią alyvą verta rinktis naujiems ir seniems automobiliams? Kokią įtaką turi sezoniškumas? Skaityti toliau
Seifas suteikia galimybę jaustis kur kas ramesniu, kad tam tikri namuose arba biure laikomi daiktai turės papildomą apsaugą. Suprantama, kad dažniausiai seifai perkami internetu, kadangi taip galima palyginti platesnę pasiūlą ir rasti tai, kas Jums labiausiai tinka. Pati populiariausia prekybos vieta yra Vairema.lt. Čia rasite labai platų skirtingų seifų pasirinkimą, o mes aptarsime svarbiausius niuansus, kuriuos reikia apgalvoti renkantis ir turint seifą. Skaityti toliau
Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 13 val. Seimo II rūmų fojė Lietuvos miškus mylintys muzikantai rengia koncertą. Renginiu muzikantai siekia atkreipti politikų dėmesį į miškų išsaugojimo problemas. Kultūros visuomenė vis daugiau kalba apie tai, kad būtina keisti miškų politiką, nes miškai – valstybės saugomos ekosistemos – švelnina klimato kaitą, jie – mūsų tautos tapatybės pamatas, daugelio įkvėpimo šaltinis. Pastaraisiais metais vykstantys masiški miško kirtimai valstybės ir ES saugomose teritorijose ir įkvėpė muzikantus koncertui Lietuvos Seime. Skaityti toliau
