Automobilių atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Nors automobilių saugos priemonės tampa vis pažangesnės, jomis užkirsti kelią ilgapirščiams visgi pavyksta ne visada. Draudikai pastebi, kad automobilių vagysčių pastaraisiais metais mažėja, tačiau automobilių dalių vagys ir toliau nesnaudžia. Kasmet automobilių savininkams jie pridaro šimtus tūkstančių eurų siekiančių nuostolių ir atranda būdų apeiti saugos sistemas.

Automobilių dalys – vis dar paklausus grobis

Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, automobilių dalių vagys šiemet jau atnešė nuostolių už daugiau kaip 300 tūkst. eurų,

o per pastaruosius trejus metus bendra gyventojų dėl pavogtų automobilio dalių patirta žala siekia beveik 1,2 mln. eurų. Be to, pasak R. Bieliausko, vidutinis žalos dydis šiemet yra beveik 15 proc. didesnis nei pernai ir siekia daugiau kaip 1800 eurų.

„Automobilių dalys neabejotinai vis dar traukia ilgapirščius. Šiemet jau fiksavome daugiau kaip pusantro šimto automobilių dalių vagysčių atvejų, tačiau tamsiausiais spalio ir lapkričio mėnesiais šie skaičiai greičiausiai dar šoktelės į viršų. Pastaraisiais metais daugiausiai vagiama salono įranga – navigacijos ir multimedijos sistemos, saugos pagalvės, vairai. Tiesa, vis dar siekiama pasipelnyti ir iš brangesnių automobilių priekinių žibintų ar veidrodėlių“, – sako R. Bieliauskas.

Anot jo, dažniausiai vagiamos BMW, „Porsche“, „Audi“, VW ir „Mercedes Benz“ automobilių dalys, o savininkų nuostoliai neretai išauga ne tik dėl prarastų detalių, bet ir transporto priemonės apgadinimų, kuriuos atlikdami savo nešvarius darbus padaro nusikaltėliai.

Automobilius apvagia aikštelėse ir garažuose

Anot R. Bieliausko, nuo ilgapirščių automobiliai nėra apsaugoti nei didmiesčiuose, nei mažesniuose šalies miesteliuose, o nusikaltimui atlikti vagims neretai užtenka vos keleto akimirkų.

„Dažniausiai vagys nusitaiko į paprasčiausiai stovėjimo aikštelėse ar gatvėse stovinčius automobilius. Profesionalūs nusikaltėliai taip pat nesikuklina įsilaužti ir į gyventojų garažus, sulaukiame pranešimų ir apie vagystes iš privačių kiemų, kai apvagiami automobiliai, pastatyti tiesiai po gyventojų langais. Neretai darbą vagims palengvina ir patys automobilių savininkai, savo transporto priemones palikdami atokesnėse, neapšviestose ir stebėjimo kamerų nepasiekiamose stovėjimo vietose. Tokie automobiliai ir jų dalys nusikaltėliams tampa išties lengvu grobiu“, – sako R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, nors gerai apšviesta ir saugumo kamerų stebima stovėjimo aikštelė nebūtinai garantuoja automobilio saugumą, tai bent jau kelia nusikaltėliams daugiau rizikos ir gali atbaidyti mažiau pasiruošusius ar didelės patirties neturinčius vagišius.

Nusitaikė į japoniškus automobilius

R. Bieliauskas pažymi, kad pačių automobilių vagysčių atvejų pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau ir jų vairuotojams nepavyksta išvengti. Kasmet fiksuojama bent po keletą automobilių vagysčių, o savo transporto priemonių lietuviai netenka ne tik Lietuvos miestuose ir miesteliuose, bet ir užsienyje. Pavyzdžiui, šiemet Lietuvos gyventojų automobiliai buvo pavogti Vilniuje, Kaune, Raseiniuose, Latvijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.

„Žvelgiant į labiausiai vagiamų automobilių modelių tendencijas, galima pastebėti, kad tarp vagių vis populiaresni tampa japoniški automobiliai. Pastaraisiais metais pagal pavogtų automobilių skaičių jie jau lenkia anksčiau dažniausiai nusikaltėlių taikiniu tapdavusius vokiškų markių automobilius. Tai turbūt lemia ir tai, kad nauji japoniški automobiliai mūsų šalies keliuose šiandien yra gerokai dažnesni ir sudaro vis didesnę dalį visų transporto priemonių“, – sako R. Bieliauskas.

Eksperto teigimu, didžioji dalis šiemet pavogtų automobilių yra 2017–2019 metų modeliai. Visgi R. Bieliauskas pažymi, kad visiškai saugiai jaustis negali ir senesnių transporto priemonių savininkai. Pavyzdžiui, pernai trečdalis visų draudimo bendrovės fiksuotų automobilių vagysčių atvejų buvo susiję su 2003–2006 metais pagamintomis transporto priemonėmis.

„Be abejo, vagys paprastai siekia kuo vertingesnio grobio, kurį būtų galima lengvai ir greitai realizuoti, todėl dažniausiai taikosi į naujesnius, aukštesnės klasės, populiarių gamintojų automobilius. Gyventojų patirta žala tokiais atvejais siekia nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Tiesa, turėdami progą, vagys neatsisako ir vidutinio naujumo ar klasės automobilių. Vidutinis žalos dėl automobilio vagystės dydis šiemet siekia beveik 22 tūkst. eurų“, – pažymi R. Bieliauskas.

Svarbu tinkama apsauga

Draudikų atstovo teigimu, norint savo automobilį nuo ilgapirščių apsaugoti maksimaliai, būtina pasirūpinti moderniomis saugos priemonėmis. Anot R. Bieliausko, daugeliu atveju garsinės signalizacijos vagims atbaidyti nepakanka, o tokios apsaugos efektyvumas šiandien yra mažas.

„Ypač brangesnių automobilių savininkai turėtų pasirūpinti aukščiausio lygio apsaugos sistemomis, kurios leidžia nuotoliniu būdu sekti automobilio buvimo vietą, o pavojaus signalą gali automatiškai perduoti į savininko pultelį ar telefoną. Papildomą apsaugą taip pat suteikia ir vadinamieji imobilaizeriai – variklio blokavimo sistemos, kurios neleidžia automobilio užvesti be savininko žinios. Tokias apsaugos priemones privalu įdiegti norint kasko draudimu apdrausti visas didesnės vertės transporto priemones“, – pažymi R. Bieliauskas.