Materialinis išlaikymas – tai šalių susitarimu ar teismo sprendimo pagrindu vieno asmens periodiškai kitam asmeniui mokama tikslinė piniginė suma. Tai reiškia, kad esant prastai finansinei padėčiai, asmeniui jo artimųjų pagalba yra sudaromos finansinės galimybės užtikrinti būtinuosius pragyvenimo poreikius. Kam dažniausiai yra mokamas materialinis išlaikymas ir ką yra svarbu žinoti?
Nepilnamečio vaiko materialinis išlaikymas
Ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo, pagal 2019 m. duomenis, patenka tarp dažniausiai civilinėse bylose, šeimos teisiniuose santykiuose, nagrinėjamų ginčų, ir tokių ginčų per 2019 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 8 156.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius teigia, kad „dažniausiai asmenys į teismą kreipiasi prašydami nepilnamečio vaiko išlaikymui iš tėvo ar motinos priteisti pusę minimalios mėnesinės algos dydžio. Taip, turbūt, yra dėl to, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad pagrindiniu bruožu, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Žinoma, be šio pagrindinio teismų praktikoje suformuoto bruožo yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, o būtent, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Be to, teismo pareiga yra atsižvelgti ir į pirmenybinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdą.“
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą įtvirtinančias teisės normas, yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas atitikimo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties būdas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
Pilnamečio vaiko materialinis išlaikymas (parama)
Išlaikymas pilnamečiui vaikui iš vaiko tėvų gali būti teismo priteistas keliais atvejais:
1) kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas;
2) kai tėvai turi galimybę išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmiems gebėjimams įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama.
Kaip ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo atveju, taip ir šiuo atveju, nagrinėdamas pilnamečio vaiko reikalavimą, pareikštą tėvams dėl išlaikymo priteisimo, teismas nustato tokį išlaikymo dydį, kuris būtų atitinkantis pilnamečio moksleivio poreikius bei tėvų turtinę padėtį ir kuriuo būtų užtikrintos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti. Pilnamečio vaiko išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti kiekį. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tėvai neprivalo išlaikyti pilnametystės sulaukusių vaikų, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinių gebėjimų.
Sutuoktinių tarpusavio materialinis išlaikymas
Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėtina, kad sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Yra laikoma, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Sutuoktinis, kuris dėl santuokos sudarymo ir bendrų šeimos interesų ar vaikų priežiūros negalėjo įgyti gebėjimų (baigti studijų), turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio atlyginti mokymosi baigimo ar savo perkvalifikavimo išlaidas. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės santuoka nutraukta, neturi teisės reikalauti priteisti išlaikymą. Įdomu tai, kad, kai buvęs sutuoktinis, iš kurio teismo priteistas išlaikymas, miršta, pareiga mokėti išlaikymą pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, neatsižvelgiant į palikimo priėmimo būdą.
Pilnamečių vaikų pareiga materialiai išlaikyti tėvus
Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus reiškia finansinės paramos, reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui, tėvams mokėjimą. Tai yra pilnamečių vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais bei jiems padėti teikiant reikalingą materialinį išlaikymą. Tačiau materialinis išlaikymas tėvams gali būti priteistas ne visais atvejais – teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos materialiai išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams, ar tuo atveju, jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų dėl pačių tėvų kaltės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą, vertina byloje esančias faktines aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, išlaikymo bylose vadovaujasi atitikimo būdu.
Teisėjas V. Pliuskevičius pabrėžia, kad „kiekvienam besikreipiančiajam dėl išlaikymo priteisimo svarbu žinoti, kad ieškovas, su kuriuo gyvena vaikas, turi pasirinkimo teisę dėl bylos teismingumo. Tai reiškia, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas ne tik pagal atsakovo, bet ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Taip pat svarbu žinoti tai, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. O jei asmuo kreipiasi ne tik dėl išlaikymo priteisimo, bet ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, svarbu žinoti ir tai, kad įsiskolinimas gali būti išieškomas tik už paskutinius 3 metus skaičiuojant iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos, pvz., jei dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipiamasi, kai vaikui jau yra sukakę 10 metų, tai teismas įsiskolinimą priteistų tik už 3 paskutinius metus, o ne už visus 10 metų.“
Mediacija bylose dėl išlaikymo
Ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo priskiriami šeimos bylų kategorijai, tokios bylos dažnai yra lydimos jausmų, kadangi ginčo šalys tokiose bylose yra esami ar buvę artimi asmenys, turintys vienas kitam vienokių ar kitokių asmeninio pobūdžio nuoskaudų. Tačiau būtent bylose dėl šeimos teisinių santykių teisminei mediacijai perduotų bylų skaičius 2019 m. didėjo labiausiai, net 52 procentais, ir siekė 292 atvejus. Be to, tokio pobūdžio bylos – ginčai dėl išlaikymo vaikams priteisimo – pakankamai dažnai baigiami šalims sudarius taikos sutartį teismo eigos metu.
Teisėjas V. Pliuskevičius teigia, kad „mediacija yra puiki galimybė taikiai išspręsti tarp šalių kilusius ginčus, ypač šeimos bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų ir yra svarbu išsaugoti taiką bei gerus šalių santykius. Dėl mediacijos svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo pakeitimams, šeimos bylose buvo įtvirtinta privalomoji mediacija. Tai reiškia, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą mediacijos skatinimas yra privalomas – bendro abiejų šalių arba kurios nors vienos šalies prašymo pateikimas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Nesant bendro šalių prašymo, mediaciją skatinant tik vienai ginčo šaliai, o kitai ginčo šaliai nesutinkant, neatsiliepiant į kvietimą dalyvauti mediacijoje, ginčas sprendžiamas teisme.
Dėl privalomosios mediacijos paslaugų teikimo šalys taip pat gali kreiptis tiesiogiai į mediatorių, įrašytą į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Taigi, pirmiausia reikia skatinti privalomąją mediaciją, ir prie ieškinio kreipiantis į teismą pridėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išduotą pažymą dėl įstatymuose nustatyto reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymo arba mediatoriaus pažymą dėl mediacijos įvykdymo. Priešingu atveju, teismas, nustatęs, kad nebuvo pasinaudota privalomąja mediacija, atsisako priimti ieškinį.“
