Japoniškų namų ilgaamžiškumo paslaptis (1)

Deginta mediena interjere | „Degmedos“ nuotr.

Deginta mediena interjere | „Degmedos“ nuotr.

Vos prieš keletą metų į Vakarus atkeliavusi tradicinė japonų medienos apdorojimo technologija išgarsėjo žaibiškai ir iškart tapo nauja kryptimi, madingu „trendu“ tarp nuolat stilingų naujovių ieškančių architektų bei dizainerių. Įdomu, kad Japonijoje namams statyti ir interjerui puošti specialiu deginimu apdorota mediena naudojama šimtmečius, ir, tiesą sakant, pastaruoju metu toje šalyje yra netgi pabodusi. Vis dėlto tai, kas japonams kelia estetinį nuobodulį, mums, vakariečiams, yra naujų galimybių šaltinis. Juolab, kad deginta mediena pastatams ne tik suteikia išskirtinę išvaizdą, bet ir yra be galo praktiška: natūrali, lengvai prižiūrima, ilgaamžė, saugi. Tad kokiomis savybėmis pasižymi yakisugi (dar vadinama Shou Sugi Ban) – specialia deginimo technologija apdorota mediena? Kaip galime ją panaudoti statydami namus, įsirengdami terasas, tverdami tvoras ir pan.?

Japoniškų namų ilgaamžiškumo paslaptis – deginta mediena

Deginta mediena (tradiciškai – kedro, nors gali būti ir kitų spygliuočių) pastatams Japonijoje plačiai pradėta naudoti maždaug nuo XVIII amžiaus. Tačiau žinoma, kad deginimo technologija atkeliavo iš gilesnės praeities, nes degintos medienos aptinkama kur kas senesnių šventyklų konstrukcijose. Kodėl būtent deginta mediena per šimtmečius tapo tokia svarbia statybine medžiaga?

Japonai naudojo degintos medienos lentas ne tik gyvenamiesiems namams statyti, bet ir šventykloms, o taip pat ryžių sandėliams. Tai svarbu – deginta mediena atspari ugniai, tad taip žmonės sumažindavo gaisro, o tuo pačiu ir bado riziką.

Negana to, deginta mediena apsaugo ir nuo vandens – apanglėjęs, struktūriškai pakitęs lentos paviršius puikiai atstumia drėgmę. Išlikdama sausa, tokia mediena be to dar ir nepūva.

Didelis karštis deginimo metu sunaikina medieną graužiančius vabzdžius. Pakitusi medienos struktūra vabzdžiams apskritai tampa „nebeįkandama“.

Japonija – nuo pietų į šiaurę ištįsusi ilga, galingų vandenų apsupta didelė salų grupė. Dėl seisminio aktyvumo čia driekiasi aukšti kalnai, tad šalies teritorija pasižymi didele klimato įvairove. Japonijai būdingi ir tropiniai karščiai, ir nuo Arkties atklystantys šalčiai, šalį neretai siaubia audros, gausu ir sniego, ir mums, lietuviams, taip įprasto lietaus. Tokiomis sudėtingomis klimato sąlygomis statyboms ilgus šimtmečius naudota deginta mediena išlaikė laiko išbandymą.

Ir senoji, ir šiuolaikiniais būdais deginta mediena pasižymi ypatingu ilgaamžiškumu. Minimaliai prižiūrint, ši mediena išbūna nepakitusi ilgus dešimtmečius ir net šimtmečius.

Deginta mediena | „Degmedos“ nuotr.

Deginta mediena | „Degmedos“ nuotr.

išskirtinė yakisugi išvaizda

Be gerųjų fizinių savybių, yakisugi yra ir be galo malonus akiai gaminys. Būtent dėl neįprastos ir labai patrauklios išvaizdos vakariečiai suskubo taikyti degintą medieną architektūroje bei interjero dizaine.

Ko gero retas architektas ar dizaineris mūsų šalies vartotojui ryžtųsi siūlyti namuose tiksliai atkartoti tradicinių japonų namų interjerą ar netgi eksterjerą. Apskritai, taip keisti mūsų supratimą apie jaukius namus neverta. Todėl degintos medienos gaminiai yra pritaikomi vietiniam skoniui, remiamasi mūsų krašto namų statybos papročiais.

Vis dėlto „japoniškuoju būdu“ paruoštos dailylentės puikiai dera ir su modernių, ir su tradicinių namų formomis, fasadams ir interjerui priduoda netikėtų, lakoniškų, netgi kiek egzotiškų, mistiškų bruožų. Tuo pačiu, kadangi deginta mediena yra visiškai natūralus gaminys, architektūros detalės neatrodo iššaukiančiai. Priešingai – natūralus jų vaizdas pašaliniam stebėtojui teikia atgaivos, o gyvenantiems tokioje aplinkoje – dar ir jaukumo.

Yakisugi lentos ruošiamos deginant spygliuočių medieną. Taip apdorojama Accoya, kedras ir mūsų kraštuose įprastesni maumedis, eglė, pušis.

Kiekvienos medienos struktūra, „raštas“ išskirtiniai. Deginimas tuos raštus dar labiau išryškina, pabrėžia, suteikia spalvą, faktūrą.

Jei po deginimo apanglėjęs medienos paviršius nenuvalomas, išlaikomas juodumas bei degimo eigoje sukurta suanglėjimo faktūra. Tai mūsų akims egzotiškiausias yakisugi variantas. Tačiau ir visiškai juoda apanglėjusi mediena be abejo turi savą gerbėjų ratą. Itin naujoviškus namus projektuojantys dizaineriai ir architektai su pasimėgavimu neria į egzotiškai atrodančių „juodųjų dėžių“ kūrybą.

Kiti degintos medienos lentų variantai atrodo ne taip neįprastai, tačiau ne mažiau įspūdingi. Nušukavus anglies sluoksnį atsiveria šviesesni medienos plotai, išryškėja skirtingoms medienos rūšims būdingos rievės, kurios sudaro nepakartojamą raštą. Deginant galima išgauti juodą, pilką, rudą spalvas ir gausybę atspalvių. Derindami skirtingų spalvų degintos medienos lentas architektai sukuria žaismingesnius pastatų fasadus, nors paklausūs ir minimalistiniai vienspalviai pastatų eksterjerai.

Namų statybos industrija su malonumu priėmė deginimo technologija gaminamus medienos gaminius. Juos panaudojus ne vienas architektūrinis projektas pelnė laimėjimus įvairiose varžytuvėse. Beje, deginta mediena naudojama ir mažojoje architektūroje – terasoms, tvoroms statyti, o taip pat interjere – pavyzdžiui, klojamos yakisugi grindys, gaminami kiti vidaus ir išorės apdailos elementai. Šiuo metu deginta mediena yra madingas gaminys, kuris dėl savo natūralumo liks madingas visuomet.

Deginta mediena | „Degmedos“ nuotr.

Deginta mediena | „Degmedos“ nuotr.

Degintos medienos pasiūla Lietuvoje

Nors degintos medienos technologija į Vakarus atkeliavo visai neseniai, mūsų šalyje šie gaminiai taip pat netruko pasirodyti. Maža to, dabar galima įsigyti vietoje pagamintos degintos medienos rombo profilio dailylenčių fasadui, obliuotų lentų, vertikaliam ar horizontaliam montavimui skirtų pusės špunto lentų, lentų su pilnu špuntu, taip pat rifliuotų arba lygaus paviršiaus maumedžio, pušies terasinių lentų geresne nei importiniai gaminiai kaina.

Viena iš degintos medienos gamybos lyderių Lietuvoje – Garliavoje įsikūrusi UAB „Degmeda“ (https://degmeda.eu/lt/). Kruopščiai įsisavinusi šimtmečius Japonijoje gerintą yakisugi gamybos technologiją įmonė naudoja šiuolaikinę įrangą. Accoya, pušies, eglės, maumedžio mediena apdeginama ugnimi maždaug 1100 laipsnių temperatūroje. Šios eigos metu medienos paviršius pasidengia plonu anglies sluoksniu, o medienos poros uždaromos – taip sukuriamos „stebuklingos“ yakisugi atsparumo išoriniam poveikiui savybės.

Nešvarumai ir smulkios sudegusios dalelės vėliau nuvalomi, mediena nuplaunama vandeniu. Galiausiai lentos paruošiamos naudojimui – padengiamos natūraliais aliejais. Aliejų dėka gaminiai visiškai netepa, atgyja jų spalva, tuo pačiu mediena dar labiau apsaugoma.

„Degmeda“ teikia patarimus degintos medienos rūšių, jų spalvų pasirinkimo klausimais, atlieka individualius užsakymus bei nuoširdžiai tiki technologija, kuri apjungia ir natūralumą, ir ilgaamžiškumą, ir senus papročius, ir naujoviškumą. Tokių medžiagų savybių juk ir tikimės kurdami savo namus.

Kategorijos: Architektūra, Gamta ir žmogus, Įvairenybės, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: