Trumpai apie eurą: istoriją ir jo investavimo galimybes (0)

kohajone.com nuotr.

Valiuta nėra perspektyvi ir ilgalaikė investicija – laikui bėgant, jos vertė kaip, tarkim, akcijų ar obligacijų nepakyla, tačiau, investuojant kitoje šalyje, dažnai vyksta lėšų konvertavimas ir įsigyjama kitos šalies valiutos, nes valiutų kursai kinta.

Lietuvoje 2015 metais nacionalinę valiutą – litą, pakeitė euras. Dar kartą paminėsime kelis svarbiausius dalykus apie šį, jau visiems įprastą, pinigą.

Euro, bendros 19 Europos Sąjungos šalių valiutos istorija prasideda 1999 m. sausio 1 d. Euras buvo įvestas kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė. Praėjus trejetui metų pradėjo cirkuliuoti grynieji pinigai.

Šalys, kurios ketina įsivesti eurą dvejus metus privalo ir privalėjo išbūti prisijungusios prie taip vadinamo valiutų kursų stabilumo mechanizmo pakopos (ESM-II). Lietuva prie ESM-II yra prisijungusi nuo 2004 m. birželio.

Lietuvoje eurą įvesti buvo galima tik tada, kai Europos komisija pranešė, jog mūsų šalis pagaliau atitinka Mastrichto kriterijus (iki tol vidutinė metinė infliacija buvo šiek tiek didesnė nei reikalaujama) ir jau gali prisijungti prie euro zonos. Taip 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo 19- ąja šią valiutą įsivedusia šalimi.

Eurais atsiskaityti galima ir ne Europos Sąjungos ir ne euro zonos valstybėse, pavyzdžiui, Kosove, Juodkalnijoje, Monake, San Marine, Vatikane ir Andoroje.

Už monetarinę politiką Europos šalyse, kurių oficiali valiuta yra euras, yra atsakingas Europos Centrinis Bankas. Šio banko pagrindinė užduotis – išlaikyti euro perkamąją galią ir euro zonoje užtikrinti kainų stabilumą. Europos Centrinis bankas :

• Turi išskirtinę teisę leisti eurų banknotus;
• Vykdo atviros rinkos operacijas ir bankams taiko privalomųjų atsargų reikalavimus ir skolinimosi bei skolinimo galimybes.

Reiktų paminėti, kad viena iš svarbiausių euro sistemos atviros rinkos operacijų yra refinansavimo operacijos. Minimali refinansavimo operacijų , kurių trukmė yra viena savaitė, palūkanų norma yra laikoma bazine euro palūkanų norma. ECB taryba nuolat svarsto, ar ši palūkanų norma atitinka monetarinės politikos tikslus , o bankai , savo ruožtu, kas savaitę dalyvauja refinansavimo operacijų aukcionuose ir šitaip užtikrinamas stabilus bankų sistemos likvidumas ir euro palūkanų tolygus kintamumas. Paprasčiau tariant, bankų veiksmai paveikia pinigų kainą (palūkanų normą), o per ją reguliuojama ekonomika ir infliacija.

Euro įvedimo nauda Lietuvoje

• Pirmas ir pats akivaizdžiausias privalumas – mažesnės tarptautinės prekybos sandorių sąnaudos , nes nereikia konvertuoti skirtingų valiutų.
• Antra, sumažėjo investuotojų rizika, skolintis Lietuvoje tapo pigiau ir valdžios sektoriui, ir namų ūkiams bei įmonėms.
• Trečia, Lietuva, tapusi euro zonos nare, yra prisijungusi prie anksčiau paminėto Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir gali gauti itin pigias paskolas iš fondo, kuris teikia pagalbą krizę patyrusioms Euro zonos valstybėms.

Pastarasis punktas, finansinio saugiklio – ESM – egzistavimas, stiprina gyventojų ir investuotojų pasitikėjimą euro valiuta.

Euro investavimo galimybės Lietuvoje

Taigi, kur galima investuoti dabartinę mūsų šalies valiutą – eurus? Investavimas Lietuvoje, jei disponuojama didelėmis sumomis, gali būti investicijos į

• Nekilnojamąjį turtą,
• ETF fondus (biržoje prekiaujami fondai, angliškas terminas „exchange traded funds“),
• Akcijas.

Taip pat galima

• Formuoti investicinį portfelį,
• Spekuliuoti Forex.

Jei kišenėje atliekamų eurų nedaug, bet vis tiek norisi, kad pinigai „darytų pinigus“ galima

• Padėti pinigus kaip indėlį. Jokios rizikos, nes indėlius draudžia valstybė.
• Pasirinkti investicinį fondą. Vienas paprasčiausių pasirinkimų pradedančiajam investuotojui, deja, dideli komisiniai mokesčiai.

Arba investuoti į

• III pakopos pensijų fondą. Dvigubai mažesni nei investicinių fondų mokesčiai, be to, galima pasinaudoti valstybės teikiama lengvata susigrąžinti 15 procentų nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
• II pakopos pensijų fondą. Rizikinga, nes Seimas pasilieka galimybę kaip valdyti II pakopos pensijų fondus.
• Gyvybės draudimo fondą. Trūkumas – dideli komisiniai mokesčiai.
• Tarpusavio skolinimosi platformą. Vienas geriausių pasirinkimų, nes galima investuoti itin mažas sumas, o investicinė grąža gali siekti daugiau nei 20 procentų.