Nors šalyje nuosekliai auga žmonių judumas ir dirbančiųjų skaičius, ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse koronaviruso pandemijos banga artėja link pabaigos. Geriausiai šiandien sekasi Estijai ir Lietuvai, kur pastarąją savaitę vienam milijonui gyventojų fiksuoti 3–5 nauji susirgimai per dieną, naujausiuose tyrimuose pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai.
Latvijai taip pat iki šiol labai gerai sekėsi suvaldyti pandemijos bangą – pastarąsias dvi savaites šalyje naujai užsikrėtusiųjų COVID-19 infekcija skaičius nustojo mažėti ir siekia apie 4–5 naujus ligos atvejus kasdien vienam milijonui gyventojų.
Naujų užsikrėtimo atvejų pikas per dieną vienam milijonui gyventojų, išvedus savaitės vidurkį, Lietuvoje buvo 20, Latvijoje 18, o Estijoje – 45.
Švedija, kurioje pandemijos metu taikyti daug švelnesni apribojimai, padėtis kiek kitokia – naujai užsikrėtusiųjų skaičius iš lėto stabilizuojasi, tačiau ligos protrūkis dar nėra suvaldytas. Jau šešias savaites ligos protrūkis Švedijoje nemažėja ir svyruoja nuo 50 iki 60 atvejų. Lenkijoje taip pat matomas pikas, kuris nemažėja jau 6 savaites ir siekia 8–10 naujų ligos atvejų vienam milijonui gyventojų.
Rusijoje ligos pikas buvo prieš savaitę, kuris siekė 80 užsikrėtimų, ir nuo to laiko susirgimų nuosekliai mažėja. Pandemija dar nesuvaldyta ir Baltarusijoje, kur vienam milijonui gyventojų tenka net 100 naujų ligos atvejų kasdien, tačiau ir šioje šalyje jau matomi pirmieji koronaviruso bangos mažėjimo požymiai (žr. 1 pav.).
LSMU ir LEI mokslininkai taip pat ištyrė, kokia Lietuvoje būtų ligos vystymosi eiga, jei pritaikytume kitų šalių scenarijų. Pastebėta, kad anksčiau Lietuvai buvo nepalankiausias buvo Švedijos, tačiau dabar – Baltarusijos scenarijus (žr. 2 pav.). Pasak tyrėjų, tikėtina, kad situaciją pablogino gegužės 9-ąją Baltarusijoje organizuoti paradai. Jei Lietuvoje šią dieną būtų švęsta taip, kaip Baltarusijoje, šiandien turėtume apie 7 kartus daugiau sergančiųjų.
Nors Baltarusijos ir Rusijos duomenys nėra tikslūs, žvelgiant į mirštamumo nuo COVID-19 infekcijos skaičius čia artėjama link Lietuvos lygio. Pagal mirštamumo rodiklius Lietuvai būtų nepalankiausias Švedijos scenarijus, dėl kurio šiandien turėtume net 1049 mirties nuo koronaviruso atvejus (žr. 3 pav.).
Na, na…
Neperšokom dar, tad …
Idomiai gaunasi, pandemijos nebuvo..nebuvo…,o po to ir visai baigėsi.
Na,nebent, kalba eina apie melo ir baimės pandemijas. Tai tuomet dar tik įsibėgėja,bent jau melo,tai tikrai.
Na, iš pradžių buvo paskelbta gripo epidemija. O ji buvo ? Kiek buvo sergančių ?
Jau kelintą dieną suku sau galvą ir nerandu atsakymo: kovo mėnesį Lietuvoje mirė apie 3500 žmonių. Iš jų apie 30 nuo koronos. Akivaizdu, kad siautėja kažkoks kitas virusas. Žymiai pavojingesnis už koroną. Ypač kerta ilgamečius ir su mirtinomis kitomis ligomis segančius. Koks tai virusas? Visame Penkiakampės pasaulyje tai vyksta. Tarkim, Amerikoje, nuo koronos mirė bevei 9 tūkstančiai, bet kas meta visada miršta apie 9 milijonus. Ar tik, korona, nėra migla, paslėpti labai žiaurų ir pavojingą kitą virusą ??? Gal galit kas paaiškinti, valdžios paranojinių isterijų ekspertė ir propaguotoja – gerbiama, Žemyna. PS: o kokia mirštamumo nuo įprasto plaučių uždegimo statistika ? O kur dingo normalus gripas ?
Dėkoju, labai malonu būti pagaliau įvertintai. 🙂
Turiu pastebėti, jog tamsta esate itin įžvalgus ir mokate pelus nuo grūdų skirti. – Štai ir mane, tartum deimantą pilkuose tikrovės pelenuose spindinčią, įvertinote. Ne kiekvienam toks talentas duotas! 🙂
Gražaus, šilto vakaro!
Prašom prašom – į storumą. Kiekvienam pagal nuopelnus. O atsakymo taip ir nebus ? 🙁
Bent vėžio asociacijos Pola prezidentas Š. Narbutas, taip lengvai visko nepaliks ir suskaičiuos sergančius vėžiu, kiek mirė karantino metu, taip pat įvertins, kiek galima buvo išgelbėti gyvybių karantino metu. Serga artimas vėžiu, todėl domiuosi. Nuo gegužės sergantiems vėžiu taip apsunkino patekimą pas savo medikus, netgi tęsiant gydymą: skambinama šeimos gydytojui, gaunamas iš Jo(s) siuntimas Covid 19 testui atlikti ir į tą įstaigą kur gydo. Tuomet skambinama daug kartų į karštą Covid 19 1808 liniją. Ten pasako, kad skambinkite tik diena ar dvi dienas prieš testą, nes nėra ilgalaikio plano testams ir jei nėra mašinos, tuomet duodami keli numeriai palei gyvenamosios vietos savivaldybės atstovų, kur kreiptis, tam jog susitarus galimai nuvežtų į mobilųjį lunktą Covid 19 testui atlikti – pėsčiom gi negalima. Tuomet skambinama užsiregistruoti pas gydytoją, kur chemija lašinama.
Epilogas. Laukiama 1-2d. iki chemijos lašinimo, Covid 19 testui atlikti su nerimu ar pavyks, nes Covid 19 testų skaičius nuo trečiadienio gan stipriai apribotas.
Išvada. Vietoj to, jog paliktų seną tvarką ar palengvintų, praėjus beveik keliems mėnesiams vis dar karantine, tai nee, paėmė ir apsunkino priėjimus net tiems, kurie gydėsi senai.
Pabaigai. Sudaro toks vaizdas, jog Covid 19 testai stipriai apriiboti, nes jų tiesiog yra mažai. Žinoma tik vienas tuomet klaustukas atsirado sveikatos ministrui: Kokio velnio reik tokią sistemą įvesti ,,pusiaukialėj”, jei testų nėr daug?!
Toks eilių sudarymo principas – puiki proga ir šia proga kyšių sistemai rastis.
Na, va – dėl tamstos įvykdžiau apiplėšimą:
Euras+ 2020 gegužės mėn. 23 d. 18:24:45
Geriausia medikų diagnozė apie koronavirusą: ,,besimptomis atvejis, persergama be jokių pasekmių”.
Žodžiu, medicina dirba ,,aš – viršininkas-tu durnius” principu.
Kam jiems eiliniai pacientai, kai tokią ,,fantastišką” diagnozę gali taikyti? Dar algas padidino, o tie koronaviruso testai irgi ,,pieno riebumą” rodo…
Profesorius: kuo remiantis teigiama, kad besimptomių atvejų Lietuvoje mažai?
– diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/profesorius-kuo-remiantis-teigiama-kad-besimptomiu-atveju-lietuvoje-mazai-968772