Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų būti pasipildytos nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti. Pasak savivaldybės tai verta būtų padaryti dėl to, kad per pastaruosius kelerius metus, kai pasirodė šie ženklai, Kauno gatvėse ypatingai sumažėjo eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose.
2018 metais prasidėjęs bandymas, kuomet ties pėsčiųjų perėjomis buvo pradėta įrenginėti horizontalųjį ženklinimą rombo formos simboliais, pasiteisino su kaupu. Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, nustatytas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.
Tiesa, horizontaliajam ženklinimui pasirinktas rombo simbolis nėra reglamentuotas KET, tačiau jau kelis dešimtmečius naudojamas kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse kaip įspėjamasis simbolis. Viena jų – Japonija.
„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų. Žinome, jog kai kuriems valdžios atstovams tokia priemonė nepriimtina ir atrodo netinkama. Tačiau siūlau patraukti asmenines nuomones į šalį. Kiekviena gyvybė yra brangi ir mes nusiteikę už tai pakovoti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaune vairuotojus, artėjančius prie pėsčiųjų perėjų, pasitinka du ant kelio dangos išdažyti rombo formos simboliai. Pirmasis žymi 30 metrų atstumą iki perėjos. Tai atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu.
Kitas, artimesnis „rombas“ reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos beliko 15 metrų. Tokios atžymos praverčia ne vien transporto vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes žmonės gali iš tolo įvertinti, ar perėjos link artėjantis automobilis mažina greitį.
„Šįmet apskritai nėra nė vieno žuvusiojo Kauno gatvėse. Žinoma, tam įtakos turėjo įvestas karantinas, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – pabrėžė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pasak jo, ši praktika yra patikrinta svetur ir sėkmingai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Papildomas kelio ženklinimas padeda pėstiesiems ir vairuotojams uoliau vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus, veiksmingiau užtikrina saugaus eismo rengimą bei sumažina eismo įvykių skaičių.
Rombo formos ženklais jau prieš keletą metų domėjosi kitų Lietuvos savivaldybių atstovai. Kauniečių teigimu, įteisinus šį ženklą juo galėtų pradėti naudotis ir kiti šalies miestai.
Ne ženklai mažina avaringumą, o vairuotojų sąmoningumas! Nėra reikalo kurti naujų ženklų, nes jų ir taip pilna, kad kartais net sunku spėti visus aprėpti.
Kuo daugiau įv. piešinių ant asfalto – visokeriopai naudinga!
Sumani įmonė juos žymės dažais, kurie ilgiau poros mėnesių nelaikys, tad vien iš šios tapybos suklestės 🙂 Valstybei tai irgi naudinga – pagerins BVP rodiklius.
Taigi, iš šios pusės naudinga, o kaip iš eismo dalyvių pusės – kojomis dar nebandžiau, o vairuoti nemoku.
Nesidraskykit , o sekit ką japonai daro. Jie ne durneliai.
Yra eismo taisyklėse du išskirtiniai ženklai atpažįstami ir iš nugarinės pusės. Tai trikampis žemyn nukreipta viršūne reiškiantis kad kirsi pagrindinę gatvę ir rombas reiškia kad kirsi šalutinę gatvę. Toks pats trikampis ir tą patį reiškiantis dar yra ir važiuojamosios dalies žymėjime, bet rombo dar nėra važiuojamosios dalies žymėjime. Jeigu jis būtų ant važiuojamosios dalies prieš pėsčiųjų perėją tai turėtų reikšti, kad yra automobilio pirmumas prieš pėstįjį ir pėstysis privalo praleisti automobilį. Taigi vairuotojai tikriausiai padidina greitį ir pėstieji atšoka nuo perėjos. Tokiu būdu nelenda po ratais. O gal čia gaunasi panašiai kaip tam anekdote: Važiuoja asas per raudoną šviesoforą. Klausia kodėl važiuoji per raudoną? Atsako: Aš asas. Prie žalio sustoja. Kodėl prie žalio sustojai? O jeigu per raudoną atvažiuoja kitas asas?