Minima Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena, Lietuvoje skaičiai nesikeičia

Pažymint Tarptautinę mirusiųjų nuo AIDS atminimo dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) praneša, kad pastaruosius porą metų mirtingumo nuo AIDS rodiklis Lietuvoje yra stabilus ir siekia 1,32 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

ULAC stebėsenos duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2019) maždaug kas šeštas ŽIV užsikrėtęs žmogus Lietuvoje yra miręs nuo įvairių priežasčių, tačiau nuo AIDS – paskutinės ŽIV ligos stadijos – mirusiųjų yra mažiau.

Visgi, naujausi stebėsenos duomenys rodo, kad dauguma (70 proc.) ŽIV užsikrėtusiųjų, kuriems ŽIV infekcija diagnozuota vėlyvoje – AIDS stadijoje, ilgai neišgyvena, jų išgelbėti nepavyksta ir šie asmenys taip pačiais metais miršta nuo AIDS.

Daugumoje Europos šalių mirtingumas nuo AIDS mažėja, nes gerėja ŽIV ligos gydymo prieinamumas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį ES/EEE šalyse mirčių nuo AIDS sumažėjo tris kartus. 2018 m. ES/EEE šalyse nuo AIDS mirė 822 asmenys.

Lietuvoje nemokamas ŽIV ligos gydymas prieinamas visiems užsikrėtusiems asmenims, tačiau gydymo aprėptis nėra pakankama ir siekia apie 42 proc., t.y. tiek procentų užsikrėtusiųjų ŽIV gauna antiretrovirusinę terapiją, skaičiuojant nuo visų užsikrėtusiųjų, kurie žino, kad yra užsikrėtę ŽIV.

„Tokia nepakankama gydymo aprėptis Lietuvoje signalizuoja apie gydymo geografinio prieinamumo problemas ir tai susiję su tuo, kad ŽIV ligą gydantys gydytojai yra tik penkiuose didžiuosiuose miestuose, o ŽIV pacientų yra registruota visose savivaldybėse“, – pažymėjo ULAC gydytoja Irma Čaplinskienė.

Pasak jos, skiriant antiretrovirusinius vaistus ŽIV ligos gydymui, siekiama sumažinti ŽIV RNR kiekį kraujyje (t.y. viruso koncentraciją) bei slopinti ŽIV ligos progresavimą į paskutinę stadiją – AIDS. Jei viruso koncentracija kraujyje neaptinkama, ŽIV perdavimo rizika yra maža (tačiau ji nelygi nuliui). Todėl ŽIV ligos gydymas yra labai svarbi ŽIV infekcijos valdymo dalis, leidžianti sumažinti sergamumą ŽIV šalyje.

ULAC duomenimis, nors ŽIV ligos gydymui reikalingus vaistus kompensuoja valstybė, tačiau maždaug vienas iš trijų ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų, kuriems pernai diagnozuota ŽIV infekcija, nesikreipė į gydytojus dėl ŽIV ligos gydymo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, iš viso iki šių metų balandžio 1 dienos Lietuvoje užregistruota 3360 ŽIV užsikrėtusiųjų asmenų, iš kurių 2658 vyrai ir 702 moterys.

Kasmet trečiąjį gegužės sekmadienį yra pažymima Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena.