Konteineriai, suskaičiuojantys mūsų išmestas atliekas, ir mažesnės sąskaitos už jų tvarkymą. Tai – ne utopinis pasiūlymas, o racionalus sprendimas, išbandytas daugelyje šalių ir tampantis realybe Lietuvoje.
Pirmoji mūsų šalyje jį įgyvendino Birštono savivaldybė, išmaniuosius konteinerius pasirinkusi kaip ilgalaikę investiciją į modernaus kurorto tvarką ir švarą.
Pernai čia buvo įrengti ir nuo praėjusių metų rudens jau eksploatuojami išmanieji konteineriai su elektroninio užrakto sistema, kuri užtikrina kiekvieno gyventojo išmestų atliekų apskaitą ir skatina žmones rūšiuoti, nes jiems mokėti reikia tik už mišrių, neišrūšiuotų atliekų tvarkymą.
„Savivaldybėse, naudojančiose išmaniuosius konteinerius, mišrių atliekų kiekis per penkerius metus sumažėjo 45 procentais – tą rodo Nyderlandų patirtis. Čia vienas gyventojas per metus pagamina vidutiniškai 116 kilogramų mišrių atliekų, o valstybė yra užsibrėžusi pasiekti, kad atliekų kiekis vienam gyventojui būtų ne daugiau kaip 100 kilogramų“, – sako Ramunė Markevičiūtė, išmaniųjų požeminių konteinerių sistemas kuriančios ir diegiančios Nyderlandų bendrovės „BWaste International“ B.V., kuri yra įmonių grupės „Waste Vision“ narė, atstovė Lietuvoje.
Mūsų šalyje mišrių komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui yra apie 250 kilogramų per metus. Daug. Bet žmonės su atliekomis elgiasi vis atsakingiau, o savivaldybių sprendimai įrenginėti naujos kartos konteinerius, leidžiančius nustatyti, kiek atliekų pagamina kiekvienas gyventojas, didina jų motyvaciją rūšiuoti.
Atliekų kiekį „apskaičiuoja“ elektroninė užrakto sistema su identifikaciniu raktu, kuriuo atrakinami mišrių atliekų konteineriai. Vietinė rinkliava ir yra skaičiuojama tik už šių atliekų tvarkymą. Išrūšiuotos, perdirbti tinkamos plastiko, popieriaus ir stiklo atliekos nėra apmokestinamos – jos tvarkomos nemokamai.
„Kol kas išmaniųjų konteinerių naudojimas Birštone yra kaip savotiškas eksperimentas, leidžiantis išsiaiškinti gyventojų įpročius, jų naudojimosi konteineriais dažnumą, kurį pirmaisiais mėnesiais neabejotinai skatino ir smalsumas, ir nuogąstavimas, ar tikrai tas konteineris atsidarys. Šiandien yra aišku: techniškai identifikavimo sistema veikia ir esant politiniam sprendimui ji pilnai gali būti naudojama rinkliavos kainai nustatyti, apmokestinant konkretų vieno žmogaus surinktų atliekų kiekį”, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.
Birštono savivaldybė yra viena iš septynių savivaldybių, kuriančių bendrą Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūrą. A. Reipas neabejoja, kad elektroninio užrakto sistema, įdiegta ir kitose savivaldybėse, išsklaidytų vis dar pasigirstančias abejones, ar rūšiuoti apsimoka ir taptų atspirties tašku, nustatant rinkliavos dydį pagal aiškų parametrą – išmestų atliekų kiekį.
Elektroninio užrakto sistema gali būti instaliuojama ir kituose moderniuose požeminiuose ar pusiau požeminiuose konteineriuose. „Į visus konteinerius su būgniniu įmetimo mechanizmu gali būti instaliuotas identifikacinis raktas. Alytaus regiono savivaldybėse visi nauji konteineriai turi tokio tipo įmetimo mechanizmą, tad elektroninio užrakto sistema visuose juose gali būti įrengta ir naudojama atliekų ir rinkliavos apskaitai“, – patikina įmonės „Waste Vision“ atstovė Lietuvoje R. Markevičiūtė.
Išmanieji Nyderlandų bendrovės požeminiai konteineriai yra saugūs ir estetiški, nes atliekos ir jų skleidžiami kvapai „užrakinami” po žeme įrengtose konteinerių šachtose. Į šiuos konteinerius išmestų atliekų negali pasiekti, jų išdraskyti ar aplink išmėtyti asocialūs asmenys, beglobiai gyvūnai.
Šie konteineriai visiškai atitinka žiedinės ekonomikos principus: visos jų dalys gali būti pakeistos arba atnaujintos, o ir pačių konteinerių paskirtis gali būti keičiama pagal poreikį. Pirmieji įmonės konteineriai, kurie Nyderlandų savivaldybėse buvo įrengti prieš 20 metų, šiuo metu yra restauruojami ir grąžinami tolesniam naudojimui pagal tiesioginę paskirtį arba įgyja visai netikėtą pavidalą – pavyzdžiui, nebenaudojamas konteineris tampa suoliuku.
Visiems konteineriams suteikiama 10, o požeminei gelžbetoninei daliai – 20 metų garantija. „Mes rūpinamės, kad požeminės sistemos veiktų sklandžiai, o antžeminė dalis būtų patogi ir tvari“, – sako R. Markevičiūtė.
