Seimo priimamų teisės aktų skaičius per kadenciją išaugo beveik 2,5 karto nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Galime pasidžiaugti vis didėjančiu Seimo veiklos kiekybinių rezultatyvumu. Per vieną posėdį Seimas sugeba apsvarstyti ir priimti 8 teisės aktus. Fantastika. Galiu tik stebėtis ir pavydėti Seimo nariams skaitymo ir analizavimo gebėjimų.
Štai vien priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas užima 45 lapus, kartu jį lydi 116 susijusių teisės dokumentų. Turbūt dar reikėtų paminėti, kad Seimui pateikiama nagrinėti arti 4000 projektų, tai galima drąsiai teigti jog susidaro daugiau nei vienas milijonas reikalingų perskaityti puslapių ir dar juos išnalizuoti. Kad geriau įsivaizduoti Seimo nario perskaitomų dokumentų kiekį, galime paversti jį knygomis ir gautume, kad Seimo narys vidutiniškai per metus perskaito po 600 „Žiedų Valdovo“ romanų.
Panagrinėjus Seimo veiklas teisėkūros srityje iškyla gan įdomus klausimas – ar Seimas yra įstatymus leidžiančioji valdžia? Vyriausybė, kuri turėtų būti įstatymus vykdančioji valdžia, pateikia daugiau nei pusę įstatymų, tuo tarpu Seimo nariai tik trečdalį. Daugiausiai priimtų įstatymų 2016–2020 m. kadencijoje inicijavo Vyriausybė – 64,49 proc. (praėjusioje taip pat daugiausia – 62,01 proc.). Seimo nariai šiuo laikotarpiu inicijavo 29,27 proc. visų priimtų įstatymų, ir tai yra kiek mažesnis rodiklis už prieš tai buvusios kadencijos, kai buvo priimta 32,23 proc. Seimo narių inicijuotų įstatymų.
Vakar vienas žurnalistinį darbą dirbantis žmogus replikavo, jog Sveikatos ministras A. Veryga buvo priverstas pasirašyti įsakymą dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, nes tuo metu Socialinės apsaugos ministras L. Kukuraitis atostogavo ir neturėjo laiko patvirtinti dokumento pagal kurį paiminėjami vaikai iš Šeimų. Žurnalistinį darbą dirbančio žmogaus pasakymas mane sujaudijo: „Abejoju ar ten galima buvo kažką rinktis. Iniciatyva tikrai ne jo buvo. Sprendė ten tikrai ne jis.“ Tai kas, po galais, pas mus sprendžia, kas pas mus Lietuvoje prisiima atsakomybę už įstatymus? Man labai gaila visų Lietuvos gyventojų, jei ministras gali būti priverstas pasirašyti įstatymus, pagal kuriuos gali atimti jūsų vaiką, atimti turtą, nubausti net neįvykdžius nusikaltimo.
Gal po 30 metų Lietuvoje atėjo laikas pradėti galvoti apie kokybę. Norėtųsi Lietuvos vadovo, Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministrui Pirmininko paprašyti, kad pristabdytų šią nekokybiškų įstatymų gamybą ir susitelktų į kokybę.
Straipsnyje naudojami duomenys iš LR Seimo ataskaitų.
Jau 7 seimai yra antikonstituciniai, kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucija (kai sąrašinių negali būti seime).
Visos seimo partijos turi būti išjungtos už (nusikalstamą) antikonstitucinę
veiklą. _
Be jokios abejonės taip – nors jų BANDOMASIS laikotarpis buvo daugiau negu pakankamos trukmės, jie taip ir neišmoko valstybei dirbti taip, kaip Konstitucija nurodo. Ne vienas jų nusipelnė priverstinio paleidimo ne šiaip „į užtarnautą poilsį”, o į „poilsį” jam nurodytoje vietoje… Taip pat ir paskutinės kadencijos ne vienas.
Tačiau – ar turime puikiai parengtą šešėlinę komandą, kuri turėtų tiek įgūdžių ir žinių, kad nuo pirmos minutės galėtų perimti savarankišką ir toliaregišką vadovavimą visoms valstybės funkcijų sritims? Kurios jokie ES ir kitų gudrumėliai neapgautų? Kuri kaip liūtas saugotų valstybės nepriklausomybę, nesilankstytų nei strateginėms, nei kt. kaimynėms?
Nebepraleisti jų į rūmų vidų – paprasta. O ar toliau neatsitiks taip, kaip jau buvo – kai valdžią tik popieriuje perėmėme? Net valstybės turto bei padėties inventorizacijos neatlikome?
Lietuvai dirbsianti komanda tikrai yra.
Jei yra žinomas būdas, kaip nebepraleisti jų, 30 metų veikusiųjų, į rūmų vidų, tai seimas atsinaujintų 100% (vienmandatininkais) ir tada dar reikėtų tik:
1) išsirinkti dvasinius valdovus – karalių su karaliene, krivės palaimintus;
2) suburti karališką tribunolą (konstitucijos pažeidėjams, …);
3) ir dar šį bei tą.
Tai – viskas ko papildomai reikėtų laimingai Tautai, kuriančiai svajonių valstybę – Lietuvos karalystę.
–