Bus pristatytas zoroastrizmo šventraštis – Avesta (0)

VP Fravashi | vu.lt nuotr.

Gruodžio 19 d. 18 val. vyks paskutinis dvidešimtas ciklo susitikimas, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas pristatys vienos seniausių pasaulio religijos, zoroastrizmo šventraštį – Avestą (ﺖﺸﺗﺭﺯ).

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-tojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tradicijų tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Nors dauguma Avestos tekstų, arba knygų, neišlikę, tačiau ugnies garbintojų zoroastriečių tradicija teigia, kad Avestą kadaise sudarė 21 knyga (nask), kurių paskirtis buvo ir liturginė, ir teisinė. Seniausioji knygos dalis (gathos) datuojama apie 1000-uosius metus prieš mūsų erą ir priskiriama pačiam Zoroastrui (Zaraθuštra). Šventraščio tekstų rinkinio kalba yra vadinama Avestos kalba, kuri kartu su senąja persų kalba kadaise sudarė iranėnų pogrupį indoiranėnų kalbų grupėje.

Chronologiškai skiriamos senoji Avesta ir naujoji Avesta, kurias skiria keli šimtmečiai. Neabejojama, jog kai kurios zoroastrizmo religinės idėjos – paskutiniojo teismo, mirusiųjų prisikėlimo, dangaus ir pragaro, angelologija ir kt., tapo sudėtine vėlesnių abraomiškųjų religijų teologijos dalimi. Daug amžių gyvavęs vien žodinės perdavos dėka, Avestos tekstas buvo užrašytas Sasanidų laikotarpiu, veikiausiai 4-jame amžiuje, kuomet zoroastrizmas buvo valstybinė religija Irane.

Paskaitoje bus atsakyta į daugelį klausimų.  Kokia yra Avestos stuktūra ir turinys? Apie kokią religinę pasaulėžiūrą byloja šios knygos? Kas žinoma apie Zoroastrą ir kokie yra pamatiniai religiniai zoroastrizmo principai. Ką reiškia fravašis ir faravaharas? Kada vakariečiai sužinojo apie šį tekstą ir kada pasirodė pirmieji jo vertimai?

Renginys vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos biografija“ globėjas – VU ATSI prof. habil. dr. Audrius Beinorius.