Seimas lapkričio 28-osios posėdyje ketina priimti Prokuratūros įstatymo pataisas, įteisinančias prokurorų savivaldos narių rotacijas.
Įstatymo pakeitimus spalio 8-osios posėdyje pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, „valstietė“ Agnė Širinskienė pasiūlė Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų etikos, Atestacijos ir Egzaminų komisijų narius skirti vienai 3 metų kadencijai. Ši kadencija gali būti pratęsta dar 3 metams. O vėliau privaloma pertrauka.
Dar viena naujovė – pretendentas į prokurorus, nepatenkintas Atrankos komisijos sprendimu, galės jį per 7 dienas apskųsti Aukščiausiajam Teismui (AT). Skundą privalėtų nagrinėti AT trijų teisėjų kolegija. Anot A. Širinskienės, rotacijomis siekiama didinti prokuratūros skaidrumą, mažinti korupcijos riziką, užtikrinti prokuratūros savivaldos atsinaujinimą. Nes dabar prokuratūros savivaldoje kadencijų skaičius nėra ribotas.
Ką apie Prokuratūros įstatymo būsimas pataisas galvoja žinomi teisininkai?
Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas Arnas Paliukėnas nepanoro komentuoti prokuratūros savivaldos reikalų ir numatomos rotacijos tikslingumo sakydamas, jog nėra įsigilinęs į siūlomas naujoves. Anot jo, reikia pažiūrėti, ką apie tai mano pati prokurorų bendruomenė. „Jei su ja suderinta, tada viskas gerai. Pirmiausia reikia klausti, ko nori bendruomenė“, – sakė A.Paliukėnas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komisijos narys, frakcijai „Lietuvos gerovei“ atstovaujantis, buvęs advokatas Rimas Andrikis į rotaciją pažvelgė filosofiškai:
„Šiaip jau šios kadencijos Seime vyrauja nuostata, o tą nuostatą visai atvirai palaikė ir buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, jog rotacija yra vienas iš pagrindinių skaidrumo palaikymo principų. Bet nėra nė vienos lazdos tik su vienu galu. Visada būna ir pliusų, ir minusų. Be abejo, rotacija yra naudinga ten, kur yra krūvos gerų specialistų ir tarp jų yra kompetencinė konkurencija. Tada rotacija yra geras dalykas, nes neleidžia vienoje vietoje užsisėdėti ir apsamanoti. Bet turime pavyzdžių iš regionų, iš savivaldybių, kur tikrai nėra šešiasdešimties pretendentų į vieną postą. Gal nebus nė vieno kompetentingo užimti postą, kaip dabar, rotuojant mokyklų vadovus, regionuose jau trūksta mokyklų direktorių. Bet galbūt, o aš tuo labai tikiu, prokurorų teisinė sąmonė yra gana aukšto lygio, todėl prokuratūroje rotacija vyks daug efektyviau. Kitas klausimas – kaip bus regionuose? Nežinau, ar labai lengva Vilniuje įsitvirtinantį prokurorą pasiųsti atgal į Zarasus ar Skuodą. Nors aš visą gyvenimą svajojau Molėtuose dirbti, žydrus ežerus prižiūrėti.“
Ogi iš tikrųjų. Kai Kauno apygardos prokuratūrai vadovavo ar joje dirbo iš Vilniaus apygardos prokuratūros ar Generalinės prokuratūros atsiųsti prokurorai, atrodė, jog tie žmonės išsiųsti į Sibirą. Jie Kaune per ilgai neužsibuvo ir tęsia savo karjeras Vilniuje. Negi daug rasime provincijoje itin kompetentingų prokurorų, kuriuos būtų galima pasiūlyti į prokurorų savivaldos komisijas, o vėliau, jų kadencijoms pasibaigus, vėl rotuoti į Varėnos ar Skuodo rajonų užmarštį? Negi paposėdžiavusieji prokuratūros komisijose Vilniuje nenorės čia likti? O rajonas praras kompetentingą, rajono nusikaltimų specifiką išmaniusį prokurorą. Su tuo R. Andrikis sutiko tik iš dalies:
„Sprendžiant iš nusikaltimų amplitudės, pagrindiniai tyrimai vyksta didmiesčiuose. Nusikaltimų įvairovės nesulyginsi su kokio nors pasienio rajono nusikaltimų amplitude. Čia prokuroras visą karjerą gali kuruoti kontrabandos bylas, o per dešimt metų neturėti nė vieno nužudymo atvejo.“
Tai reiškia, jog prokurorų komisijose faktiškai rotuos tik vilniečiai? Na, dar kas nors iš Kauno ar Klaipėdos?
„Kiekvienas rajonas turi savo specifiką, – paaiškino R. Andrikis. – Bet negalima pritaikyti visiems visko. Yra žmonių, kurie nori tik Vilniaus. Jis traukia savo didžiausiomis karjeros galimybėmis. Bet aš pažįstu puikių, dar kartą pabrėžiu – puikių prokurorų, kurie iš apygardos nukeliavo į mažesnį rajoną.“
Šalies mokyklų vadovų ir generalinio policijos komisaro bei policijos komisariatų vadovų viena kadencija – 5 metai. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko kadencija – 4 metai. Tačiau prokurorų savivaldos komisijų narių kadenciją Seimas ketina apriboti iki 3 metų. Visos šios rotuojamos grupės gali pratęsti savo kadencijas tik vieną kartą iš eilės. Ar tai reikštų, kad pedagogai ir policijos pareigūnai neskaidrūs tampa po 5-10 metų, o advokatai bei prokurorai po 4-8 ir 3-6 metų? Ar nelogiškiau būtų ir konstituciškai teisingiau metų skaičių sulyginti?
Pensijoje esantis buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris pajuokavo, kad dabar užėjo vajus visus rotuoti, keisti:
„Valstybės institucijų vadovus gal ir tikslinga rotuoti, kad nepradėtų naudotis privilegijomis. Bet aš manau, kad rotuoti prokurorų savivaldos komisijose reikia tik tuos narius, kuriuos skiria generalinis prokuroras. Nes generalinis prokuroras skiria jam palankius žmones. Komisijų nariams, kuriuos paskiria Seimas, šalies prezidentas, premjeras ar prokurorų profesinė sąjunga, rotacija nebūtina. Nes generalinis prokuroras negali nustatinėti, kokie asmenys bus parinkti į komisijas. Komisijos turi tik patariamąjį balsą. Tačiau, pavyzdžiui, generalinio prokuroro parinkti Atrankos komisijos nariai gali atrinkti tą kandidatą, kurio pageidauja generalinis prokuroras. Bet jei komisijos narį parenka profesinė sąjunga, ji gerai žino, kokius asmenis į komisijas parenka. Nebūtina juos rotuoti.“
Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnys visgi sutiko, kad visus prokurorų savivaldos komisijų narius rotuoti būtina. Nepaisant, jog komisijų narius siūlo ir profsąjunga:
„Turi būti buvimo komisijoje ribos, kad būtų skaidriau. Tas pats žmogus negali užsisėdėti. Logiška pabūti dvi kadencijas, kad per daug „neperkaistų“. Galėtų eiti į kitą komisiją ar nebūti jokios komisijos nariu. Ar taip rotuodamiesi nepritrūksime kompetentingų žmonių? Tikrai nepritrūksime. Gal tik kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad prokuratūroje tik penki kompetentingi teliko. Tik būtų logiškiau, jei kadencija būtų ne 3, bet 4 metai. Jei Seimas per 4 metus galvoja įgyvendinti visus piliečiams duotus pažadus, tai tokį 4 metų kadencijos standartą reikėtų taikyti ir kitiems.“
