Kodėl svarbu pykti? (4)

Pyktis | Pixabay nuotr.

Pyktis | Pixabay nuotr.

Spalio 10 d. 19 val., Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5), Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras surengs režisieriaus Jokūbo Viliaus Tūro filmo „Senas šautuvas“ peržiūrą ir pokalbį.

Joje apie jausminį raštingumą ir pagalbą sau bei kitam renginio dalyvius pasikalbėti kvies filmo prodiuserė Viktorija Akavickaitė ir psichikos sveikatos žinovė Viktorija Andreikėnaitė.

Net 1 iš 4 pasaulio žmonių bent kartą savo gyvenime patiria psichikos sveikatos sunkumų. Mokslininkų teigimu, negebėjimas atpažinti savo jausmų bei tinkamai reaguoti į juos, turi neigiamą poveikį visai visuomenės gerovei. Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, – Vilniuje savo emocinę sveikatą kaip prastą įvardija du iš dešimties suaugusiųjų, psichikos sutrikimų stigma vis dar yra gaji.

Nors vis dažniau kalbama apie finansinį ar skaitmeninį raštingumą, sąvoką „emocinis raštingumas“ dar žino ne kiekvienas. Emocinis raštingumas yra gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo jausmus – tai nėra įgimta, tačiau išmokstama.

„Gebėjimas atpažinti savo ir kitų jausmus bei tinkamai jas išreikšti yra geros psichikos sveikatos pagrindas. Dar ir šiandien vyraujančios nuostatos apie teigiamų ir neigiamų jausmų raišką klaidina visuomenę. Kiekvienas jausmas yra tinkamas ir ją svarbus įvardyti. Laimė, pyktis ar liūdesys – visa tai mes patiriame kasdien, todėl mokymasis reaguoti skirtingai jaučiantis yra nuolat vykstantis procesas“,  – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Aurelija Šiautkulienė.

„Psichikos sveikatos sunkumai vienodai paliečia tiek vaikus, tiek ir suaugusius, tiek gyvenančiuosius didmiesčiuose, tiek atokiose vietovėse. Reikėtų nepamiršti, jog su emociniais sunkumais, kaip ir psichikos sveikatos sutrikimais, gali susidurti visi žmonės, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, pajamų ar socialinės padėties visuomenėje“, – pabrėžia Vilniaus universiteto sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros docentė dr. Marija Jakubauskienė.

Trys svarbiausi žingsniai

Siekiant gerinti esamą psichikos sveikatos situaciją, prioritetu specialistai išskiria emocinio raštingumo didinimą. Jis reikalingas tam, kad suprastume save ir kitus, nes kitus pažįstame tik tiek, kiek esame susipažinę su savimi.

Dr. M. Jakubauskienė teigia, jog emocinį raštingumą galima ir būtina ugdyti skirtingais būdais. Tačiau ji išskiria tris pagrindinius žingsnius.

„Pirmiausia, reikėtų pripažinti emocinio raštingumo svarbą ir pradėti nuo susipažinimo su savimi. Antra – mokytis atpažinti savo ir kitų jausmus. O paskiausias žingsnis – gebėti jas reikšti socialiai priimtinais būdais. Emocinio raštingumo ugdymas remiasi dėmesingumo sau ir kitiems bei sąmoningo gyvenimo įgūdžių ugdymu. Todėl, pavyzdžiui, išgyvenant stiprius jausmus, svarbu jas pastebėti, sąmoningai įvertinti (sąmoningai suprasti, kodėl dabar taip jaučiamės) ir išreikšti konstruktyviu būdu. Visi esame girdėję taisyklę, jog supykus, pravartu suskaičiuoti iki 10 ir tik tuomet garsiai išreikšti savo jausmus. Naudodamiesi tokiu metodu, mes ugdome savo emocinį intelektą“, – aiškina dr. M. Jakubauskienė.

Taip pat pastebima, jog aukštas emocinis intelektas ne tik padeda geriau suprasti save ar kitą, bet ir gerina komunikacinius, rengybinius ir lyderystės įgūdžius, kurie svarbūs kasdienybėje ir profesinėje veikloje.

Nepamiršti savęs ir kitų

„Mūsų turimi duomenys rodo, jog Vilniuje savo emocinę sveikatą kaip prastą įvardija du iš dešimties suaugusiųjų. Didžiausios problemos sostinėje – priklausomybės, savižudybių skaičius ir emocinio raštingumo stoka. Tam, kad padėtumėme su sunkumais susiduriantiems žmonėms, kartu su specialistais kryptingai rengiame edukacines veiklas. Daugiausia dėmesio iki šiol skyrę priklausomybių klausimui ir savižudybių prevencijai, šiuo metu vis daugiau kalbame ir apie emocinio raštingumo didinimą“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo emocinio raštingumo didinimo veiklas skirtingo amžiaus, išsilavinimo, patirties turinčioms tikslinėms grupėms: žalingai ar rizikingai vartojantiems tabaką, alkoholį ar narkotikus paaugliams ir suaugusiems, gyventojams ir specialistams savižudybių prevencijos ir intervencijos srityje, tėvams (globėjams, rūpintojams), mokantis pozityvios tėvystės įgūdžių, mokyklų darbuotojams vykdant „perdegimo“ prevenciją. Daugiau informacijos apie Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklas: https://www.vvsb.lt/psichikos-sveikatos-veiklos.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Psichologija, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. Skalvis:

    Kodėl svarbu pykti? Ne tik pykti, bet ir liūdėti, sielvartauti, gedėti, godoti ir džiaugtis, geisti, trokšti…. ir visam tam išreikšti, būtinos priemonės. Senovės lietuviai tam turėjo šventes, raudas, apeigas, dainas… Tai žmogaus gamta.Kitaip jis nebūs dvasiškai sveikas. Ką turi dabar ? Maxsimą ?

  2. Išgydykite mane:

    arba pašalinkite priežastis, sukeliančias visus neigiamus jausmus, kylančius, vos išvystu į viešumą besiperšantį poną Š!
    Va, dabar per LRT su Dargužaite apie moterų nelygybę pašnekėti įsiprašė. Pats tas, kuris žinovas. Bet ką panaudos savo ,,geram” įvaizdžiui atstatyti. Lyg jį kada nors turėjo. Tik tada dar galvojom, jog nevykęs, bet bent nekenksmingas, nepiktybiškas. Klydom! Ana va, koks ,,talentų’ ugnikalnis jame! Po savęs paliks bedvasę suniokotą erdvę, bet įrodys, jog jis ,,kietas” 🙁

  3. Vyriausybėje – pasitarimas, ar steigti Tautinių mažumų tarybą:

    – delfi.lt/news/daily/lithuania/vyriausybeje-pasitarimas-ar-steigti-tautiniu-mazumu-taryba.d?id=82508939
    Kada buvo pirmasis žingsnis link perversmo?
    Pastarasis tik ką, kai buvo pakeista vyriausybė.
    Ši vyriausybė mėgdžioja PL, siekia čia įvesti anos valdymo modelį.
    Tai gal pirma susipažintų su PL tautine sudėtimi, katroms iš jų suteiktos TM privilegijos? Ir pasidomėtų PL lietuvių bendruomenės statusu?

    • Žemyna:

      Juk jau yra TM departamentas.
      Turėsime DU konkuruojančius tarpusavyje SEIMUS? Vienas kitam trukdančius ir keliančius vis didesnį chaosą šalyje, iki subyrėsime?
      Po prosjbe trudiaščichsia?
      Delfyje kažkas užklausė, ar lietuviai turės savo žodį?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: