Naujausiais duomenimis Lietuvos gyventojų skaičius 1992 m. siekė 3,7 milijonų gyventojų, o 2019 metais šis skaičius nusmuko iki maždaug 2,7 milijonų. Kitaip sakant, Lietuva taikos metu prarado beveik vieną milijoną savo piliečių. Įvyko tyli, šliaužianti ir dar tebesitęsianti katastrofa.
Kodėl visa tai nesudrebino, nemobilizavo mūsų valdžios? Kodėl kova prieš demografinę katastrofą nėra prioritetas numeris vienas valdžios veiksmų planuose? Apie tai laidoje kalbamės su buvusiu JAV diplomatu Algiu Avižieniu.
Pasak A. Avižienio mūsų valdančiųjų prioritetas numeris vienas yra integracija į Europos Sąjungą ir NATO. „Mums iš pradžių aiškino, kad integracija į Vakarų pasaulio struktūras yra tik priemonė pakeliui į valstybės ir tautos suklestėjimą, bet jau seniai ši priemonė tapo tikslu7, – teigia A. Avižienis.
Gražiai ir teisingai kalbėjo abu. Palaikau. Tik gaila ,kad tokie protingi žmonės (pas mus jų yra daug) ne valdžioje.
Baudžiava Lietuvoje (mūsų Tautos protuose) dar labai stipriai laikosi. Lietuvi , suprask , vaikščioti keturiomis labai pavojinga.
Ką dayyyt? – Du dalykus: 1. Lukiškių aikštėje pastatyti Tautos gėdos stulpą ir prikalti visus kompartijos ir komjaunimo vadus. 2. Kiekvienam etniniam lietuviui duoti 1 ha miško, su teise pasistatyti trobelę, bet be teisės parduoti ar iškirsti. Aiste – girios žmonės, be jos jie nenorės gyventi. Padarykim tai ir atkris visos kitos Lietuvos bėdos. To nepadarius – bergždžias reikalas bambėti…
Taigi nuo jūsų ir bėga. Bent jau jaunimas – tai tikrai. Jokių abejonių.
Pabendraukit su studentais. Ir šiap nors kiek jaunesniais žmonėmis. Visiems neviltį kelia konservatyvių vyresnių žmonių primesta valdžia, slogi naftalininė aplinka. jaunmas veržiasi į liberalesnes šalis. Kurios alsuoja pažanga, perspektyva, entuziazmu ir gyvibingumu. Neįdomi jaunimui niūri, draudimų pilna lietuviška nūdiena.
Tad prieš postringaudami, gerbiamieji, pirmiausia ir žvilgtelėkit į save. Tai nuo tokių tautinykų ir visokių “centro” partijų veikėjų bei nei tei valstiečių, nei tai žalių ir bėga iš Lietuvos kas tik gali.
Žemaiti , matau džiaugiesi savo “pedagokikos ” pasiekimais.
Panašiai kalbėjo ir siūlė elgtis “kolxozinis baudžiauninkas” Jonas. Vaikeli, (atostogų metu kolxoze šieną kraudavau ) nepasilik “kolxoze” bėg kuo toliau nuo šitos vergystės.
Aišku, laikai pasikeitė , bet nekęsti viso kas lietuviška – “madinga” ir “pažangu.”
A. Avižienis: Ką daryti, kad Lietuva neišsivaikščiotų?… Ne Lietuva išsivaikščioja, o žmonės ne vienas dešimtmetis bėga , iš brazauskinių komunistų, lansberginių KGB-istinių sąjūdiečių, jų palikuonių, susispietusių po visokiomis “tautinėmis politinėmis” vėliavomis, sukonstruoto ir nepertraukiamai jų valdomo durnių laivo….. Net ir “patriotizmo dvasia” augintam jaunimui neatsiranda noras egzistuoti šiame lansberginiame durnių laive, matant kaip gyveno ir gyvena jų neišsivaikščioję tėvai, dirbdami už europinius arbatpinigius, pirmauti pasaulyje ar Europoje pagal skurdo augimą, savižudybes, skurde gyvenančių žmonių skaičių, susirgimus tuberkulioze ir sifiliu ir t.t. Ir prie viso šito dar ir klausyti nuo ryto iki vakaro prie valdžios lovio besistumdančių ir juos aptarnaujančių valstybinių struktūrų “patriotinių kalbų”apie tai, kaip rusai “ateis” iš penkių krypčių “okupuoti”Lietuvos, pirksim vakarams nereikalingus pasenusius ginklus, su jais kariausim prieš “ateinančius”rusus, visi “patriotiškai”mirsim, bet nepasiduosim” rusiškam okupantui, “apginsim” Lietuvą, JAV ir visą civilizuotą vakarų pasaulį nuo Rusijos “piktų kėslų”. Esant tokioms gyvenimo sąlygoms ir tokiai “patriotinei” kakafonijai, kuri tęsiasi jau ne vienas dešimtmetis, net ir didžiausias ” patriotinis” durnius, jei ne bėgs nedelsiant kur nors svetur, tai dažniau ar rečiau pagalvos, kaip ir kada reikės vykti svetur ar”kaip čia padarius”, kad brazauskinio-lasnberginio durnių laivo kūrėjai ir jo “tautiniai politiniai” vairuotojai su visomis savo “tautinėmis, politinėmis” komandomis”dingtų už horizonto”….
Reikia eiti laimes ekonomikos keliu ir zmones gris i Tevyne.
Tamstos žiniai, Gorbačiovo perestroijkos pagimdyti “tautos šviesuoliai””laimės keliu” Lietuvos žmones veda nuo 1990 metų. Todėl Lietuvos žmonės yra ten kur juos “atvedė”. Problema visuomet buvo ir yra po šiai dienai, kad neatsiranda žmonių, kurie sugebėtų be patriotizmų, šovinizmų, internacionalizmų, tautizmų ir kitokių “izmų”, o realiai suvokti tikrovę, nes tik šiuo atveju yra įmanoma daryti teisingas išvadas ir,priėmus protingus ir pasvertus sprendimus, tikėtis kažkokių teigiamų rezultatų. Nuo 1990 metų besitęsiančios Gorbačiovinio- Kašperovskinio perestroikinio tipo “tautinės-patriotinės”ideologinės blevyzgos a la V. Lansbergis apie” tautines laimės ekonomikas, laimės žmonių valstybes, visų sotų ir šviesų gyvenimą vakaruose, rytuose, tautinėse dausose” ir t.t.davė, duoda ir duos tokį gyvenimą Lietuvos žmonėms ir tokius “pirmavimo” rezultatus pasaulyje ir Europoje, kokie buvo Lietuvoje vakar ir kokie jie yra šiandiena….
Prašalieti ar žinai bent vieną laimės ekonomikos teiginį? Jei žinai – būk geras, užrašyk.
Gedvydai, “laimės ekonomika”, laimės ekonomikos “teoretikai”, kas kiek suvalgo, kad “pasidarytų laimingas”, kas gali pasidaryti “laimingas” gyvendamas pusbadžiu ir visokie kitokie “mokslai apie laimės” ieškojimą yra skirti kvailinti eilinius iš savo darbo gyvenančius žmones. “Laimės” ekonomikos ir kitokie mistiniai laimų teorijų teiginiai realiame pasaulyje neturi jokios prasmės ir ką nors duoti žmogui ar iš jo atimti jie negali. Laimės “teorijomis” galima tik, kaip religijomis arba tikėti, arba ne. Laimės teorijos ir visokie kitokie su žmonių laimėmis susiję dalykai turi tik propagandinį tikslą ir yra skirta riboto išsilavinimo arba mažą gyvenimo patirtį turintiems žmonėms. Išsilavinę vyresnės kartos žmonės, kurie per savo gyvenimą ne tik iš knygų skaitė, bet ir patys girdėjo visokio plauko “teoretikų” pasakas apie esančias arba ateinančias laimes, demokratijas, šviesius rytojus, laisves, nepriklausomybes ir t.t. ir matę kaip buvo iš tiesų, gali tik nusišypsoti ir ,tikintiesiems laimės teorijomis palinkėdami sėkmės, “pritariamai” palinguoti galva. Pateiksiu tau vieno tautinio “laimės teorijos teoretiko” mažytį pacitavimą: “Ir nuo tos dienos gyventojai tą keikiamąjį seniau kalną praminė garbės ir laimės vieta: nuo tos dienos jis tapo istoriniu žmonių gyvenimo paminklu. Dabar gyventojai ne tik nuo jo nebebėgo kaip nuo ligos ir maro, bet, eidami pro šalį, su pagarba ir meile lenkė žemyn savo galvas, prisimindami žuvusiuosius šalies išvaduotojus. Iškilmingai šventė kasmet žmonės išvadavimo dieną kaip didžiausią visos šalies šventę. Tą dieną rinkosi jie prie kalno, apsitaisę gražiausiais rūbais. Su žaliais ant galvų vainikais ėjo jaunos merginos; puikiausius žolynus nešėsi rankose gerbiamos moterys; aukštai iškeltos vėliavos plevėsavo tvirtuose jaunikaičių ir vyrų delnuose; o pirma visų puikiausiais vežimais baltai apsitaisę važiavo nekalti vaikai… Visi buvo linksmi ir laimingi…” Kokia šio tautinio teoretiko pavardė pabandyk susirasti pats…..
DEJA, NEI VIENO KONKRETAUS TEIGINIO NESUGEBĖTA PAMINĖTI. MĖGINK DAR KARTĄ. IEŠKOK INTERNETE, GAL RASI. TADA SUPRASI, KAD KALBĖTI APIE TAI KO NEŽINAI NĖRA GUDRU.
“Laimės ekonomikos mokslinių teorijų ir visokių kitokių laimių atradimo teorijų žinove”, “teisingi konkretūs teiginiai” paskelbti ar skelbiami pasaulinių”laimės teorijų mokslininkų ir specialistų”, kaip ir ne taip seniai atsiradusio “tautinės laimės suradimo mokslinio instituto mokslininkų” gali būti įdomūs ir “turėti prasmę” tik visiškai neišsilavinusiems arba nuo pseudo mokslų nukvakusiems “intelektualams”. Normalūs ir adekvatūs žmonės, jiems atsiradus psichologinėms laimės suradimo ir kitokioms dvasinėms problemoms ir norintiems sulaukti tikros ir konkrečios pagalbos, lengvesniu atveju kiekvienas personaliai kreipiasi pas psichologus, o sunkesniu pas psichiatrus…. Taip kad bičiuli Gedvydai, kas liečia “mokslinius konkrečius teiginius” apie “laimės” ekonomikas, “laimės” valstybes, visokias žmonių žemiškas ir ne žemiškas asmenines “laimes”, jų “suradimo būdus” kreipkis kitu adresu. Kaip diletantas “laimės moksluose” galiu Tamstai tik kukliai pasiūlyti, atsiradus asmeninėms dvasinėms “laimių” ir kitokioms problemoms,reikia kreiptis raminančių, konkrečių ir žmogui padėsiančių laimės atradimo ir sielos nuraminimo teiginių pas bažnyčios tarnus, psichologą ar psichiatrą. Na o kas liečia “konkrečius laimių atradimo mokslinius net ir naujausius teiginius, reikalingus laimės parnešimui visiems be išimties žmonėms” tu, matomai, “gerai žinai pats”…..
Tik oligarchams palankus priulpalas apie psichologus. Nieko bendro su ekonomika. I GEDVYDO KLAUSIMA neatsakei, nes nieko apie laimes ekonomika neismanai.
Net ir toks diletantas ekonomikoje kaip aš šiandiena”supranta”, kad šiandieniame lansberginiame durnių laive, kuriame “mokslas apie ekonomikas pakilo Lietuvos istorijoje į dar negirdėtas pasaulines tautines aukštumas”, kad jei prie gėrybinio žodžio laimė ar gerovė “moksliškai”pridėsi žodį ekonomika, valstybė ir t.t., tuomet iš karto šis žodžių junginys pasidaro “naujas mokslas”. Ir kalba iš karto pasidaro “tautiškai mokslinė, prasminga ir turininga”apie ekonomiką, valstybę ir t.t.. Gaila, kad “moksliška, objektyvi ir prasminga kalba” yra galima tik tarpusavyje tarp šio “naujo mokslo specialistų”arba šiuos “laimės ekonomikos specialistus” kompetentingai galinčius išklausyti ir suprasti specialistus,kurie iš tiesų gelbstinti žmones pakliuvusius į paralelinius pasaulius. Net ir šiandieninis diletantas taip pat”žino”, kad Ekonomika turi būti “ekonomiška”;”laimės” ekonomika tai yra” mokslas apie ekonomiką”; “laimės”ekonomika sukurs Lietuvoje”gerovės”valstybę; komunistų valdoma visuomeninės gamybos priemonių nuosavybės forma pagrįsta socialistinė”nelaimės” ekonomika, kurios pagrindinis “principas” buvo-” ekonomika turi būti ekonomiška”, socializmo sąlygomis Tarybų Sąjungoje nesukūrė visų žmonių laukiamo ir pagal Chruščiovo “ekonomikos mokslą 1980 metais turėjusio ateiti komunizmo”. O kur dar buvę prieš šimtus metų Prancūzijos socialistų-utopistų Saint Simon, Furje, anglų Oveno “nelabai pasiteisinę mokslai” apie ekonomiką. Šiandieninių “mokslų apie ekonomiką” skaičių vargu ar įmanoma suskaičiuosi, kaip ir šių ” mokslų mokslininkų”, kurie tik ir užsiima “moksliškai” ką nors ekonomikoje nuspėlioti… Neišsipildžius “mokslinėms pranašystėms” ir užklupus rimtoms ekonominėms krizėms, šie visokių “laimės ir nelaimės ekonomikų mokslininkai” griebiasi skaityti Markso “Kapitalo”… Yra gerai, jei šiandieninių”ekonomikos žinovų” supratimui kas parašyta Markso Kapitale pakanka šiandieninio “laimės ekonomikos mokslo duodamo tikro supratimo ir žinių” ne apie”laimės, nelaimės,gerovės ir t.t. ekonomikas”, o apie realią ekonomiką ir jos dėsnius.
Šiuo atveju jokio “naujo dviračio” išradinėti nereikia. Užtenka pasimokyti iš kaimynų (lenkų, vengrų).
Tik va, kaip labai teisingai pastebėjo Avižienis, priemonė patapo tikslu… Aū – valdžiažmogiai – atsikvošėkit.
Mokytis iš pačių kv…? na jau ne. Populistas Orbanas aiškiai pademonstravo, ko verta jo apgailėtina nacionalistinė politika. Vengrijos BVP 1 asm. yra gerokai mažesnis, nei Lietuvos. Jo pėdomis dabar žengia ir Lenkijos populistai.
Menkas prašaliešio protelis visu grožiu atsiskleidė. Net nesugebėjo suprasti, kad laimės ekonomika tai EKONOMIKA
Prisiminiau . Buvo maskovijoj toks “gensekas” Brežnevas. Tai jis (kažkuriame suvažiavime) savo labai “išmintingoje ” kalboje apie “ekanomika” pasakė ; “ekanomika dalžna bit ekonomnoj” . Va ir visa laimės “ekonomika. ” Negi bus dar klausimų .
žavu kai žmonės turi stiprų norą diskutuoti, bet net į google
(pvz. ht tps://en.wikipedia.org/wiki/Happiness_economics) pasižiūrėti negeba, nors praeito amžiaus veikėjus – brėžnevus ir k.t. – vis dar prisimena ir pagal juos savo išmanymą rodo.
Visiškai pritariu ir palaikau Gedvydą. Tik: laimę kiekvienas supranta savotiškai. Dažniausias supratimas : laimės neturėjau aš, laimę auksas man atneš. Siūlau sąvoką Laimės ekonomika, keisti į Orgazmo ekonomiką. Orgazmą visi supranta vienodai ir , kad pasiekti gerą orgazmą būtina sočiai maitintis ir būti pailsėjusiam. Ko daugiau reikia ? Pergalė rinkimuose užtikrinta.
Gedvydas, manau pašmaikštau, Tamstai, nėra didelio noro. Jei mano pašaipos nesupratai , tai pasakysiu ; nusispjaut man ant visų prisiminimų, susijusiu su anuo komunistiniu – okupaciniu laiku.
Kad LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTU, būtina pažinti LIETUVOS PRAEITIES GILIAUSIAS ŠAKNYS!
TAM JAU PADARYTA PRADŽIA! KUR ALKAS? KODĖL JIS IKI ŠIOL NEPRANEŠA PASAULIUI APIE – SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVŲ KALBOS DĖKA ATRASTUS – TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! KUR ALKO STRATEGAI ir PROTAI?!