„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 metams“, – sakė urbanistas ir architektas iš Belgijos Johanas van Rytas (Johan van Reeth).
Svečias iš Belgijos J. van Rytas rekomendavo Lietuvai, planuojančiai savo erdvinę teritoriją, visų pirma, turėti aiškią viziją, kuri sutaptų su socialinėmis vertybėmis, atsižvelgtų į visuomenės interesus bei apgalvoti rezultatus, kuriuos tikimasi, kad plano vykdymas atneš po keliasdešimties metų ir, svarbiausia, visuomet prisiminti, ką po savęs norime palikti ateities kartoms.
Planavimo procese išlaikykite pagrindinę mintį
„Išskirti atskirus planavimo lygmenis yra svarbiausia, nes išsamus bendrasis planas – tiesiog neįmanomas. Belgijoje padarėme klaidą, kai stengėmės per daug aprėpti, žmonės nebematė prasmės remtis teritoriniu planu, nes jį įgyvendinti nepaprastai sunku. Ką tuomet darėme? Pradėjome diskutuoti ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu, pasidalinome problemų sprendimu su savivaldybėmis, tačiau kartu ir užtikrinome, kad visuose planavimo lygmenyse būtų laikomasi bendrų, plane nustatytų, principų“, – sakė urbanistikos ekspertas iš Belgijos.
Jam antrina ir aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, pažymėdama, kad LRBP rengimo procesas išsiskiria iš kitų panašių planavimo procesų savo pastangomis sukviesti įvairias suinteresuotas grupes į bendras diskusijas ir pristatymus.
„Suprantame, kad planuojant taip toli į ateitį, klaidos neišvengiamos, tačiau mūsų tikslas padaryti jų kuo mažiau. Matome, kad susitikimai, forumai, diskusijos iš tiesų atsiperka, nes jaučiamas tiesioginis visuomenės įsitraukimas, įvairių nuomonių derinimas veda į sutarimą tarp skirtingų sektorių ir interesų grupių ir neatsilieka nuo šiuolaikinės visuomenės poreikių ir lūkesčių. Planuojant LR teritorijos erdvę, lygiaverčiai vertinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai, integruojami ir lokalizuojami JT Darnaus vystymosi tikslai. Džiugu, jog Vyriausybės lygmeniu sutarta dėl aiškios ir stiprios sąsajos tarp LRBP ir valstybės strateginio planavimo dokumentų, ES investicijų planavimo ir LR biudžeto formavimo. Tai užtikrins plano sprendinių įgyvendinimą“, – įsitikinusi R. Brandišauskienė.
Išsaugokite tai, ką turite geriausio
Pabrėždamas dabartinės Lietuvos situacijos išsiaiškinimo svarbą, svečias iš Belgijos rekomendacijas Lietuvai pailiustravo pavyzdžiais iš Flandrijos regiono, kur šiuo metu yra svarbu suvaldyti erdvinę plėtrą bei stiprinti miestų ekosistemas. Tai yra 50 metų senumo netinkamo miesto planavimo pasekmės, kai žmonės masiškai pradėjo keltis gyventi už miesto. Pasak eksperto, Europoje Belgija pirmauja kaip šalis, bene tankiausiai yra apgyvendinusi savo miestelius, čia gyvena 45 proc. gyventojų.
„Tačiau šalia didžiųjų miestų gyvenantys žmonės kasdien važiuoja kelias dešimtis kilometrų į darbą, veža vaikus į mokyklas ir darželius. Taip didindami ne tik oro taršą, bet ir apkraudami miestų infrastruktūrą transporto spūstimis, per kurias žmonės praranda daug laiko, mažėja saugumas, nes įvyksta daugiau avarijų, nuo to kenčia ir sveikata. Transporto pertekliaus sukeltos taršos problemos Flandrijos regiono oras prilygsta orui Kinijoje ir yra vienas prasčiausių Europoje. Dėl oro taršos pastaruosius du mėnesius dešimtys tūkstančių protestuotojų dalyvavo demonstracijose visoje šalyje už geresnę klimato apsaugą“, – patirtimi dalijosi J. van Reeth.
Specialistui lyginant Lietuvos padėtį ir Belgijos, į akis krito, tai, jog Lietuva nėra taip tankiai apgyvendinta, todėl tai galima būtų paversti Lietuvos stiprybe. Jo teigimu, Belgijoje tuščių plotų vėjo jėgainėms nebeliko, o štai Lietuvoje, pasak eksperto, puikiai galima išnaudoti tokias vietoves.
Neplėsti, o perplanuoti infrastruktūrą
„Esame tokioje situacijoje, kad Belgijoje infrastruktūros plėsti ar kurti nebeįmanoma, turime ją keisti. Šiuo metu Belgijoje ypatingai stiprinamas automatizuoto viešojo transporto vystymas, skatinama rinktis dvirates transporto priemones, dalytis automobiliais.
Visuomeniniu lygmeniu, šalis skatina miestų ir miestelių gyventojus kurti verslą, o ne vykti į darbą už keliasdešimties kilometrų. Specialistai konsultuoja savivaldybes, kad miestelių aplinkoje būtų sukurta patogi infrastruktūra ir visi patogumai.
„Juk tikrai nebūtina statyti po stadioną, baseiną, mokyklą ar koncertų salę, biblioteką kiekviename miestelyje, viena paslauga gali dalintis penki gretimi miesteliai. Miestuose prioritetą suteikiame esančių pastatų antriniam panaudojimui, kad išvengtume naujų pastatų statybos. Pavyzdžiui, pats dirbu sename alaus daryklos pastate, kuris 30 m. prastovėjo tuščias, o šiandien čia įrengti biurai kūrybiniams verslams. Taip pat skatiname, kad vietoj senų daugiabučių būtų statomi nauji“, – sako jis.
Penktasis LRBP forumas žymi jau įpusėjusį bendrojo teritorijos plano rengimo procesą. Forumo metu buvo pristatyta koncepcija ir galimi šalies teritorinio vystymosi scenarijai.
LRBP planas taps vienu pagrindinių šalies teritorijos vystymosi dokumentų, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta koncepcija – net iki 2050 m. Sprendiniai yra ypač svarbūs siekiant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir lokalizavimo Lietuvoje. Šis valstybės lygmens pokyčių planas rengiamas siekiant ne vien numatyti visiškai naują ilgalaikę šalies viziją, bet ir sumažinti dabartinių strategijų skaičių, o jų sprendinius – integruoti į naująjį planą. Iš viso numatyti trys LRBP etapai: esamos būklės analizė, koncepcijos (bendrųjų sprendinių) formavimas, konkrečių sprendinių parengimas. Naujos kartos bendrasis planas turi būti parengtas ir patvirtintas 2020 metų pabaigoje.
