shutterstock.com nuotr.
Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais. Tai išryškėjo iš Europos Komisijos atlikto tyrimo apie IKT taikymą švietime.
Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 m. visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27–29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis – 18 proc.).
Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.
84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose (ES vidurkis – 73 proc.). Per pamokas jie dažniausiai ieško informacijos, naudoja word formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus, – ir taip daro dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.
Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. Lietuvos ketvirtokų (tai 4 vieta Europoje) ir 98,8 proc. aštuntokų (1 vieta Europoje).
Lietuvos mokytojai savo IKT kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo, srityse. IKT mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis word formatu. Labai daug, 52 proc., Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima 1 vietą Europoje (ES vidurkis 29 proc.). Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose IKT mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius 2 metus nėra dalyvavę.
Tyrimo rezultatai rodo, kad mūsų mokiniai stokoja programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Bet ši problema išlieka visoje ES. 79 proc. (Lietuvoje – 63 proc.) pagrindinių mokyklų mokinių ir 76 proc. (Lietuvoje – 63 proc.) vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.
Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka 1 kompiuteris, mūsų šalis pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms vis dar trūksta techninės įrangos, pvz., pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka 1 lenta (ES vidurkis – 56 vienam mokiniui).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkstančio naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. Eur. Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.
Tai antrasis, Europos Komisijos užsakymu, atliktas mokyklų tyrimas. Pirmas tyrimas „IKT švietime“ buvo atliktas 2012 m. Atliekant pastarąjį tyrimą Lietuvoje buvo apklausti 347 mokyklų vadovai, 934 mokytojai, 4456 mokiniai ir 2652 tėvai. Dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Norvegija. Islandija ir Turkija. Tyrimas apėmė šias sritis: skaitmeninė veikla ir mokytojų bei studentų skaitmeninis pasitikėjimas, IKT mokytojų profesinis tobulėjimas, skaitmeninė studentų namų aplinka, mokyklų skaitmeninė politika, strategijos ir nuomonės.
Daugiau informacijos apie tyrimą https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/2nd-survey-schools-ict-education.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Lietuvos mokiniai ir mokytojai pagal informacinių technologijų naudojimą – tarp pirmaujančių ES
- Bus išsaugomos ir nedidelės mokyklos
- 75 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi kompiuteriais ir 73 proc. – internetu
- Šiauliuose bus kuriamos „Ateities mokyklos“
- Nuo kitų metų didėja finansavimas švietimui
- Aukštelkės mokykla sieks demokratinės mokyklos statuso
- Lietuvos jaunimas geba kurti verslą dar mokyklos suole
- Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai pranoksta tarptautinį vidurkį
- Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
- Skelbiamos mokyklos, kuriose rudenį prasidės skaitmeniniai pokyčiai
- Mokyklos gali teikti paraiškas dalyvauti įvairiose mokomosiose programose
- Pradėtos vertinti aukštosios mokyklos
- Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu
- Lietuva lenkia ES vidurkį pagal e-valdžios paslaugų plėtrą
- Su ilgesniais mokslo metais Lietuvos moksleiviai tikisi ir didelių kokybinių pokyčių
- Užsienio lituanistinės mokyklos „Draugystės tiltą“ šiemet statys Hamburge
- Nuo 2017 m. aukštosios mokyklos privalės laikytis aukštesnės priėmimo kokybės kartelės
- Tyrimo rezultatai: paaugliai Lietuvoje mažiau rūko, mažiau vartoja alkoholio ir narkotikų
- Tyrimas atskleidė, kaip mokytojai žada sudominti šiuolaikinį mokinį
- Švietimo būklė: geresni pasiekimai, bet išlieka dideli skirtumai tarp mokyklų
- Lietuvos vaikai pirmą kartą tiesiogiai galės stebėti NETradicinę pamoką
- Briuselyje apdovanota geriausia jaunoji ES vertėja iš Lietuvos Giedrė Pupšytė
- Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
- „MoMoLab“ vėl pradeda keliauti po Lietuvos mokyklas
- Penktokai ir šeštokai gamtos mokslų jau mokosi naujai
- Mokiniai ir tėvai siūlė, kaip spręsti švietimo problemas
- Tarptautinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo tris bronzos medalius ir pagyrimo raštą
- Lietuvos gyventojų pasitikėjimas e. valdžios paslaugomis auga
- Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo sampratos
- Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos mokytoją?
Parašykite komentarą