E. Dzežulskis-Duonys. Šildymas – užduotis ne Vilniaus merui (3)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Eligijus Dzežulskis–Duonys | Asmeninė nuotr.

Šildymo sezono pradžia, manding, dar kartą diskreditavo dabartinį Vilniaus merą. Kitaip kaip nesusipratimu (švelniai tariant) nepavadinsi fakto, kad buvo šildomi pastatai, vidutinei paros temperatūrai esant šiltai iki nepadorumo.

Jei tokia netikėta šiluma spalio mėnesį jau buvo pavadinta gamtos anomalija, tai Vilniaus mero vadovaujamos savivaldybės įmonės veikla tuo metu gali būti pavadinta politine ir ekonomine anomalija.

Štai priešsavaitinis Vilniaus vaizdelis: gatvėse kone +20 laipsnių temperatūra, žmonės vaikšto trumpomis rankovėmis, o centrinio šildymo sistemos surakintuose daugiabučiuose kaip nūriu sovietmečiu nepakeliamu karščiu pleška radiatoriai. Gyventojai priversti atsidaryti langus ir šildyti sostinės orą. Jei tokia šiluma būtų buvusi tik Vilniuje, galėtum įtarti, jog ji priverstinio daugiabučių vėdinimo padarinys, kažkokia iš anksto suplanuota bravūriška akcija… Bet taip nebuvo. Tad tik dabar, atvėsus orui, Vilniaus meras jau gali kiek lengviau atsikvėpti. Bet gal jam apskritai tokie dalykai nei rūpi, nei yra suprantami…

Kad ir kaip būtų, tai reiškia vieną iš dviejų. Arba tai, kad meras nesugeba valdyti situacijos (yra nepajėgus tinkamai reaguoti į besikeičiančius orus kaip kad padarė kitų miestų vadovai) arba, kad valdo ją nepolitiškai, bet iškreiptai, t. y. ne visų miestelėnų, bet šilumą monopoliškai tiekiančios bendrovės labui. Pastaroji, greičiausiai, smagiai trina rankomis susikrovusi ne vieną tūkstantį Eurų pelno už parduotą paslaugą, kuri tuo metu iš principo buvo neparduotina – kas gi velkasi kailinius vasarą? Lengva uždarbiauti, kai turi reikalą su  įkaitais paverstais sostinės piliečiais, priverstais mokėti už tai, ko jiems tuo metu visai nereikia.

Na, šaunieji šilumos tiekėjai gali atsikirsti: „mes tik paleidžiam šildymą, o kiekvienas namas ar bendrija sprendžia naudoti jį ar ne“. Taigi jie tarsi tik suteikia galimybę. Gal teoriškai taip ir yra, bet techniškai dėl senų šildymo sistemos mazgų ir prastos jų priežiūros toks pasirinkimas yra neįmanomas. Kitais žodžiais, praktiškai tokios galimybės dauguma senesnių daugiabučių neturi.

Labai paprastas klausimas: kam tuomet mieste išvis reikalingas meras, jei jis nesugeba visų miestelėnų labui įdarbinti Savivaldybės, t. y. tinkamai netvarko šilumos ūkio, šiukšlių išvežimo ar vandens tiekimo reikalų? Juostelėms perkirpti ar nuotraukoms papozuoti? Jei tik tam, tuomet kam jį išvis rinkti – galėtų burtų keliu kas mėnesį vis kitas Vilniaus gyventojas juostelę perkirpti ar nuotraukoje pasišypsoti.

Kategorijos: Energetika, Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *