Seime vyks susitikimas-diskusija su Sąjūdį įamžinusiais fotografais ir žurnalistais (0)

Sąjūdis 1988 m. Mokslų Akademijos salėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Sąjūdis 1988 m. Mokslų Akademijos salėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 13 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks susitikimas-diskusija „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988–1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais. Susitikimo dalyviai pasidalys prisiminimais apie savo veiklą, įspūdžiais, patirtais Sąjūdžio metais, taip pat renginyje bus kalbama apie istorinės atminties išsaugojimą ateinančios kartoms.

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas.

Seimas, minėdamas Sąjūdžio 30-metį, 2018-uosius yra paskelbęs Sąjūdžio metais,

o 1988–1990 metus išskyręs kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį, kai sovietų okupacinėje sistemoje Sąjūdžio Seimas veikė kaip dalinis, bet teisėtas demokratinis tautos atstovas.

1988 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje, Vilniuje, išrinkus LPS iniciatyvinę grupę iš 35 narių, 1988 m. vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms aktualioms to meto problemoms iškelti, miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės, rėmimo grupės.

Vieną iš svarbiausių vietų LPS veikloje užėmė Sąjūdžio spauda, ėjusi 1988–1993 m. Sąjūdžio veiklą fiksavę ir laisvėjančią atgimstančios Lietuvos mintį skelbę žurnalistai ir fotografai įnešė didžiulį indėlį į Sąjūdžio keltų siekių sklaidą ir įgyvendinimą. Iš viso 1988 m. pradėjo eiti apie 60 LPS periodinių leidinių, 1989 m. – dar apie 120 leidinių.

Sąjūdžio spaudos užuomazga, kurios pavyzdžiu imta leisti Sąjūdžio spaudą visoje Lietuvoje, buvo 1988 m. birželio mėn. pradėtos leisti „Sąjūdžio žinios“. Pirmieji LPS leidiniai buvo nelegalūs ir pusiau legalūs informaciniai lapeliai, laikraštėliai, leisti ir platinti neformalių inteligentijos, jaunimo, studentų, moksleivių grupių, spausdinti rašomąja mašinėle ir dauginti rotaprintu, rinkti kompiuteriu, spausdinti poligrafine technika.

Vėliau pasirodo miestų ir rajonų tarybų laikraščiai, jie buvo spausdinami spaustuvėse, geriau techniškai parengiami, kruopščiau redaguojami. Pradeda eiti „Atgimimas“, visuose rajonuose leidžiami Sąjūdžio laikraščiai, kaip antai „Kauno aidas“, „Mažoji Lietuva“, „Alytaus sąjūdis“, „Laisvas žodis“ ir kt. Savo leidinių turėjo ir LPS rėmimo grupės vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, įmonėse, organizacijose, įvairiose įstaigose.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Menas | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *