Ūkio ministerija teikia siūlymą įteisinti virtualią buveinę, tai yra suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdytų tik virtualioje erdvėje. Priėmusi šį sprendimą, Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusia virtualią buveinę.
„Ir Lietuvoje, ir pasaulyje jau daug metų veikia įmonės, kurios neturi biurų, o tokių įmonių darbuotojai kartais dirba ne tik skirtinguose miestuose, bet ir valstybėse. Visgi reikalaujama, kad tokios įmonės taip pat turėtų fizinį patalpų adresą, todėl dažnai įmonės registruojamos butuose, viešai atskleidžiama steigėjo gyvenamoji vieta, arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą. Įteisinusi virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę ne tik steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške elektroniniu būdu, bet ir visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdyti elektroninėje erdvėje. Beje, šis sprendimas būtų naudingas įmonėms, net ir turinčioms biurus“, – teigia siūlymo iniciatorius, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Šiuo metu steigiant įmonę, jos buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą. Dėl to nekilnojamojo turto neturintys bendrovių steigėjai, siekdami įsteigti įmonę, turi kreiptis į asmenis, turinčius patalpas ir gauti jų sutikimą registruoti įmonę (už užmokestį arba nemokamai). Toks reikalavimas tam tikrais atvejais apsunkina įmonių steigimo procesą. Tuo tarpu pasirinkus virtualią buveinę turėtų būti nurodomas tik suteiktas elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje.
Virtualios buveinės pasirinkimas, be kita ko, palengvintų ir komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis. Šiuo metu komunikacija dažnai yra neefektyvi, nes įmonių valdymo organai dažnai faktiškai nedirba registruotoje buveinėje. Be to, būtų sumažinta administracinė ir finansinė našta, kuri atsiranda naudojantis tarpininkavimo paslaugomis, siunčiant dokumentus registruotu laišku įmonės buveinės adresu ir pan. Virtualios buveinės įtvirtinimas padėtų spręsti minėtas problemas, nes valstybės institucijos, įmonės bei asmenys galės tarpusavyje komunikuoti elektroninėje erdvėje.
Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų buveinę, įtvirtintos beveik prieš du dešimtmečius ir nenustato jokių alternatyvų, tokių kaip virtualios buveinės pasirinkimas. Prieš 8 metus Civiliniame kodekse buvo atsisakyta pareigos įmonės buveinės adresą nurodyti įstatuose, nes buveinės adreso keitimas buvo vienas iš dažniausiai keičiamų duomenų, taip buvo palengvintos sąlygos pakeisti įmonės buveinės adresą.
Nagi kas jį žino? Iš vienos pusės – kaip ir gerai būtų. Tačiau iš kitos – vietoje daugybės išblaškytų erdvėje taikinių ir todėl daug ilgo darbo programišiams,, kol rasi, kol sunaikinsi, bus vienas stambus, gerai matomas, visiems žinomoje vietoje. O ten tiek įvairių duomenų… Tiesiog lobis! Programišiams tikrai geriau. Vėl tapsime programišiams „bandymų laboratorija, pratybų laukas”? Čia išmiklins gebas, o tada kitų imsis.
Sakote, per daug pesimistiška? O mūsų rinkimų kompiuteriai ar šiaip sau „kabodavo”? O pastaruoju metu įv. institucijų, LK, el. recepto, el. registracijos avarijos?