Reti vandens vabalai, kuriuos reikia saugoti (0)

Plačioji dusia | A. Čerkausko nuotr.

Plačioji dusia | A. Čerkausko nuotr.

Susipažinkite su Europos Bendrijoje pagal ES Buveinių Direktyvą saugomais vandens vabalais, gyvenančiais Lietuvoje. Kaip žinia, be sausumoje gyvenančių vabalų, Europos Bendrijoje yra saugomos ir dvi vandens vabalų rūšys. Lietuvoje sutinkamos abi: dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus) ir plačioji dusia (Dytiscus latissimus).

Dvijuostė nendriadusė (Graphoderus bilineatus) – vidutinio dydžio ovalaus kūno vabalas su gelsvais antsparniais. Antsparniai su daugybe netaisyklingų, smulkių juodų dėmelių, kurios tarpusavyje susijungdamos sudaro ištisai antsparnius dengiantį tinklo pavidalo piešinį. Kūnas plačiausias užpakaliniame trečdalyje, todėl tokia kiaušiniška vabalo forma yra geras rūšies skiriamasis požymis, lyginant su kitomis Graphoderus rūšimis. Dvijuostės nendriadusės patinai nuo patelių lengvai atskiriami pagal priekinių kojų letenų sandarą: patinų priekinių kojų letenų trys pirmieji nareliai smarkiai išplatėję, virtę siurbtukais, kuriais patinai prisisiurbia prie patelių poravimosi metu.

Pagrindinis dvijuostės nendriadusės nuo kitų panašių rūšių skiriamasis požymis yra priešnugarėlės piešinys. Dvijuostės nendriadusės priešnugarėlėje dominuoja šviesi (geltona) spalva, siauri juodi raiščiai yra tik priekiniame priešnugarėlės pakraštyje ir priešnugarėlės pamate. Šie raiščiai yra 3–5 kartus siauresni, nei vidurinė šviesi priešnugarėlės dalis. Literatūroje nurodoma, kad dvijuostės nendriadusės dažniausiai aptinkamos sekliuose, iki 1 m gylio mažuose (0,5–1 ha) arba vidutinio dydžio (1–3 ha)  stovinčio ar lėtai tekančio vandens telkiniuose, kuriuose pasireiškusi stipri eutrofikacija ir dumblėtas dugnas. Dvijuostei nendriadusei taip pat tinkama buveinė yra ir seklios, uždumblėjusios ir gausia vandens augalija apaugusios didelių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių) įlankos. Kaip rodo tyrimai, vandens pH dvijuostei nendriadusei įtakos neturi. Daugiausia gyvena sekliuose pakrančių vandenyse su gausia augalija. Mūsų stebėjimais, šios rūšies vabalai gali būti sutinkami ir labai netipiškose buveinėse, pavyzdžiui, distrofiniuse pelkių ežerėliuose, tiesa, negausiai. Žiemoja suaugėliai, vandenyje arba išdžiūvusių vandens telkinių dumble, po akmenimis.

Plačioji dusia (Dytiscus latissimus) – pati didžiausia iš dusių, lengvai atskiriama nuo kitų rūšių tiek savo dydžiu, tiek kūno pločiu, nes vabalo antsparniai šonuose suploti ir stipriai išplatėję. Patinai, kaip ir nendriadusių patinai, skiriasi nuo patelių tuo, kad priekinių kojų letenų nareliai formuoja platų siurbtuką, o patelių antsparniai, be to, yra išilgai ryškiai vagoti. Plačiosios dusios gyvena įvairiuose vandens telkiniuose, bet dažniau sutinkamos ir gausesnės kiek didesniuose švariuose vandens telkiniuose, kuriuose gausu vandens augalų, bet dugnas neuždumblėjęs. Nurodomas ekologinis ryšys su priekrančių viksvomis, į kurias deda/įsmeigia savo kiaušinėlius. Tačiau teko sugauti šias dusias tiek beveik visiškai užaugusiose upės senvagėse, tiek distrofiniuose pelkių ežerėliuose. Žiemoja suaugę vabalai, kurie aktyvūs net žiemą po ledu.

Tiek suaugę vabalai, tiek jų kirmėliškos išvaizdos su dideliais žandais lervos yra plėšrūnai. Lervos pasižymi išoriniu virškinimu, panašiai kaip vorai – suleidžia virškinimo sultis į aukos kūną, o paskui išsiurbia turinį. Pagrindinis plačiųjų dusių lervų maistas – apsiuvų lervos, nors aukomis gali tapti ir kitų vandens vabzdžių lervos, vėžiagyviai, žuvų mailius, buožgalviai.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro eksperto Giedriaus Švitros, dusių paplitimas tiriamas specialiai pagamintomis gyvagaudėmis gaudyklėmis, į kurias dedamas masalas. Mūsų patirtis rodo, kad geriausiai tinka žali kiaulių ar viščiukų kepenų gabalėliai. Gaudyklės eilėmis statomos tiriamų vandens telkinių pakrantėse ir laikomos parą. Į gaudykles papuola įvairių rūšių dusios, dėlės, sraigės, tritonai, rečiau – žuvys (pvz. vijūnai).

Šiuo metu yra išskirtos 7 teritorijos plačiajai dusiai ir 12 – dvijuostei nendriadusei, kaip atitinkančios kriterijus Buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) steigimui. Metodinio-analitinio centro ekspertams ruošiant tų teritorijų apsaugos tikslus, patikslinus ir įvertinus situaciją vietoje, šie skaičiai keisis – kai kurių teritorijų steigimo tikslai pasipildys naujai teritorijose atrastomis saugomų dusių rūšimis, kai kurių teritorijų steigimo tiksluose dusių, kaip tikslinių saugomų vertybių, neliks. 2017 metais Lietuvos Gamtos Fondas Aplinkos ministerijos užsakymu vykdė dvijuosčių nendriadusių paiešką visoje Lietuvos teritorijoje (50-tyje atrinktų tyrimo teritorijų, kur viena teritorija apima keletą vandens telkinių, išsidėsčiusių netoli vienas kito). Dvijuostės nendriadusės buvo aptiktos 25-iose tyrimo teritorijose. Keliose tyrimo teritorijose aptikta ir plačioji dusia, nors šios rūšies inventorizacija Lietuvos mastu tikslingai nebuvo vykdoma.

Metodinio-analitinio centro surengtoje ekspedicijoje į BAST Šimonių girią 2018 07 30-31 dienomis dusios buvo tiriamos dviejuose girios ežeruose – Skaisčio ir Iženo. Rezultatas nudžiugino – Iženo ežere 10-tyje gaudyklių buvo sugautos 9 dvijuostės nendriadusės, o Skaisčio ežere – 2 plačiosios dusios (šiame ežere dvijuostės nendriadusės buvo sugautos jau 2017 metais vykdytos inventorizacijos metu). Šie radiniai papildys Buveinių apsaugai svarbios teritorijos saugomų vertybių sąrašą.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *