Praėjusį penktadienį paskelbta žinia, jog Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje nesutinka išduoti vizų „Misija Sibiras’18“ ekspedicijai, sukėlė tikrą diskusijų bangą. Šiandien. liepos 2 d. projekto rengėjai išplatino žinią, jog tai nesutrukdė ruoštis ekspedicijai, o pagrindinė misija tikrai bus įgyvendinta.
Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Raminta Kėželytė teigia: „Dedame visas pastangas, kad tremties istorija būtų išsaugota. Tikimės, kad pavyks įgyvendinti pradinį ekspedicijos planą, bet taip pat ruošiame ir planą B, tad ir toliau kraunamės kuprines, klausomės tremties istorijų ir stengiamės, kad ekspedicija praeitų sklandžiai. Laiko dar yra pakankamai, tad drąsiai sakome – „Misija Sibiras’18“ ekspedicija tikrai įvyks.“
Rusijos Federacijos ambasada viešame pareiškime teigia, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog Lietuvos oficialiosios struktūros siekia maksimaliai riboti rusų memorialinę veiklą Lietuvos teritorijoje.
Šiemet į Krasnojarsko kraštą buvo planuota išlydėti dvi ekspedicijos komandas – iš viso 24 lietuvius. Tokiu būdu būtų galima sutvarkyti daugiau lietuvių kapaviečių, vienu metu išsaugoti daugiau sparčiai nykstančių mažesnių kapinaičių.
Rengėjai teigia, jog toks Rusijos ambasados sprendimas buvo netikėtas, tačiau panaši situacija vyko ir 2006 m. išlydėjus pačią pirmą ekspedicijos komandą. 2006 m. buvo planuota išlydėti 4 ekspedicijas, tačiau antroji taip ir neišvyko, nes Rusijos ambasada atsisakė išduoti vizas, kurios leistų kirsti Rusijos sieną.
Projektas „Misija Sibiras“ neapsiriboja ekspedicijomis – turime daugybę kitų veiklų, kurios padeda pažinti ir prisidėti prie pilietiškumo jausmo ugdymo. Visgi kapaviečių tvarkymas yra veikla, leidžianti projekto dalyviams prie istorijos išsaugojimo prisidėti asmeniškai. Dėl to Rusijos ambasados sprendimas mus labai nustebino, nes mūsų misija neturi nieko bendra su politika, mes neturime absoliučiai jokios įtakos kitoms kapų tvarkymo ar istorinės atminties iniciatyvoms Lietuvoje ar Rusijoje“, – teigia R. Kėželytė.
Projektas „Misija Sibiras“ yra Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas projektas, kurio metu iš Lietuvos vykstama į lietuvių tremties ir kalinimų vietas, tvarkomos lietuvių kapinaitės, susitinkama su čia tebegyvenančiais lietuviais, o žinia vėliau dalinamasi Lietuvos ir pasaulio bendruomenėse. Projektas vyksta jau 12 metų, per kuriuos suorganizuota 16 ekspedicijų, sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių, sutikta daugiau nei 60 lietuvių ar jų artimųjų, tebegyvenančių Sibire. Kasmet kone 1000 žmonių išreiškia susidomėjimą ir dalyvauja atrankoje į kiekvienų metų ekspedicijas.
Prisidėti prie „Misija Sibiras’18“ ekspedicijos kiekvienas gali trumpaisiais numeriais 1891 – auka 2 EUR arba 1892 – auka 3 EUR.
Už tai, kad Rusijos Federacijos ambasada Lietuvai sukūrė dirbtinas kliūtis „Misijos Sibiras“neleisti tvarkyti tremtinių kapų, ambasadorius Udalcovas turi būti išsiųstas iš Lietuvos. Kad lietuviai po Lietuvos okupacijos atsidūrė Sibire, tai okupacinės Rusijos nusikalstama veika. Žuvę per karą Lietuvoje rusų kariai buvo okupantai, todėl teisingiau jų palaikus sugrąžinti į namus okupantui. Tegul juos išsikasa ir vežasi namo. Bet teroristinis Kremlius trokšta naujos Lietuvos okupacijos, pradžiai siekdami rusų karių palaikus be Lietuvoje galiojančių taisyklių, dalį rusų karių palaikų perlaidoti Lietuvos sostinėje Vilniuje.
Manau, kad pagrindinis provokatorius Lietuvoje yra Kremliaus statytinis Udalcovas, jo buvimas Lietuvoje yra kenkėjiškas.
Kaip jie džiaugėsi, kad tokia „Misija Sibiras” egzistuoja! – Tokia puiki proga pigiai surengti skandaliuką ir visiems priminti, kas šiose platumose načalnykas. Ir proga nutraukti misiją, į kurią jau ir užsieniečiai įsitraukia, net tai vis plačiau platina pasauliui žinią ne tik apie Kremliaus nuopelnus taikiam sambūviui ir jo pagarbą kitoms tautoms, bet dar ir uždeda dėmių ant futbolo rungtynėms sukurto potiomkiniškai gražaus klestinčios Rusijos veido.
Na, o pretekstą priekabiauti Kremlius visada lengvai „ras” – tarybinių karių išvaduotojų kapų nepriežiūra! Toks visur ir visada tinka. Net jei pati mero žmona kas rytą asmeniškai kiekvieną antkapį keturpėsčia blizgina.
Taigi, reikia tik „giliai susirūpinus pareikšti”, koks „siaubas čia vyksta”, ir tai jau proga skelbti Lietuvai sankciją. Kuo skaudesnę. Tremtiniai jiems skauda? Skauda! Reiškia, „jamam” šią sankciją, ir tie žygeiviai daugiau nekurs ir nerodys pasauliui filmų apie tai, kaip tremtinių kapai atrodo.