Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą (3)

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kol skulptorius Arūnas Sakalauskas Ukrainoje pluša prie Vyčio skulptūros, Kaune pradedami jai skirtos aikštelės įrengimo darbai. Tautos simboliu laikomas Vytis Kauno pilies prieigose iškils ant granitinio pjedestalo.

„Prasidėjo realūs aikštelės įrengimo darbai. Visų pirma bus iškastas esamas gruntas, vėliau sumontuotas metalinis bortelis, iš atsijų įrengtas viršutinis aikštelės sluoksnis. Granitinis pjedestalas bus pastatytas ant polių. Būtent jų išgręžimas ir žymi darbų pradžią“, – teigė vienas Kauno savivaldybės administracijos vadovų Vilius Šiliauskas.

Bronzinė skulptūra stovės ant tamsaus granito 6 metrų skersmens sferos. Aplink tamsaus granito pjedestalą iš šviesaus granito plokščių bus suformuota kietos dangos dalis, kuri pereis į skaldos dangą, nuo vejos atitvertą metalo borteliu.

„Skulptūra stovės pilies kiemo centre. Tarp dviejų pilies bokštų, gynybinės sienos ir skulptūros susidaro menamas ryšys, sukuriantis vientisą kompoziciją“, – teigia aikštelės projektą kūrę architektai.

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Svarbiausias etapas

Žadama, jog Vyčio skulptūra iš Ukrainos pajudės birželio mėnesio pabaigoje. Siekiama, kad Vytis Kaune būtų pastatytas iki liepos 6-osios, kuomet bus minima Valstybės diena.  Skulptūros gamyba nuo metų pradžios rūpinasi Nacionalinės meno premijos laureatas A. Sakalauskas ir du Ukrainos meistrai Borisas Krilovas ir Olesius Sidorukas.

„Skulptūros gamyba – tai iš daug sudėtingų etapų susidedantis procesas, – teigė A. Sakalauskas. – Šiuo metu skulptūra jau yra nulipdyta iš molio. Molis reikalingas tam, kad perkėlus kūrinį iš mažo popierinio eskizo į didelį 6 metrų aukščio kūrinį, galėtume jį detalizuoti. Naudojant molį, skulptūrą galime nuolatos tobulinti – vieną dieną kokią nors detalę pridėti, o kitą dieną ją atimti. Būtent todėl šiame etape į kūrybą buvo įtraukti ir Lietuvos istorikai, kurie padėjo tiksliai nustatyti, kaip autentiškai XIV-XV amžiuje atrodė Vyčio šarvai, kardas, žirgo kamanos, pakinktai ir kitos žirgą puošiančios detalės.“

Pasak „Laisvės kario“ autoriaus, tai yra svarbiausias etapas, nes nuo to priklausys, kaip atrodys ir bronzinė skulptūra. Vėliau tam, kad detalės įgautų tvirtą formą, visa skulptūra bus liejama iš gipso. Į nuimtas gipsines formas bus liejamas vaškas. Vaškinės dalys vėliau bus perduotos į bronzos liejikų rankas. Žadama, kad įsibėgėjus vasarai Vytis į Kauną bus atgabentas ir sukonstruotas iš 6-7 skirtingų detalių.

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Dirba kelios pamainos

Tokio dydžio skulptūra, dirbant įprastu režimu, būtų gaminama apie dvejus metus. Su Ukrainoje veikiančia liejykla suderinus keturis kartus trumpesnį terminą – 5 mėnesius – pastaroji pasamdė papildomas pamainas, o tai padidino skulptūros gamybos savikainą.

Siekiama, kad skulptoriaus A. Sakalausko sukurtas bronzinis paminklas būtų pastatytas už žmonių bei įmonių suaukotas lėšas, kurias renka Vyčio paramos fondas. Tiesa, Kauno miesto savivaldybė ketina pridėti tiek lėšų, kiek jų truks iki pilno skulptūros gamybos biudžeto. Daugiau informacijos apie galimybę prisidėti prie Vyčio paminklo įgyvendinimo galima rasti interneto svetainėje http://vytis.kaunas.lt/

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Vyčio kelias į Kauną: miestas pradėjo pasiruošimą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kategorijos: Architektūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. TAURAS – KAUNAS – VYTIS!!! Netenka abejoti, kad daugelis kauniečių, lankydamiesi Mažojoje Azijoje (Turkijoje), regėjo ten esančius TAURO KALNUS! Tikėtina, kad daugelis kauniečių yra skaitę HERODOTO “Istoriją” ( psl. 74 – 76) ir atkreipė dėmesį į Herodoto minimus KAUNIJUS, kurie į žemyną (Mažąją Aziją) atkako iš Kretos salos.
    Netenka abejoti, kad kauniečiai, plaukdami Egėjo jūros rytine pakrante, aukštai šlaituose regėjo olas, kurios iki mūsų laikų turi Kauno vardą! Vėlesniais (SARMATIJOS IR GARDARIKĖS) laikais Dniepro vidurupyje, klestėjo KAUNOGARDO (dabar – Kijevo) mistas. Netenka abejoti, kad šylant klimatui, mūsų protėviai pirmiausiai atkako prie Nemuno ir Neries santakos! Tiktai vėliau jau apgyvendino ir Neries bei Vilnelės santaką!
    Konstantinui ! 312 metais Gardarikijai paskelbus Kryžiaus karą, 1000 metų vyko nuožmi kovą tarp protėvių ir Romos bei Konstantinopolio! Nuožmiose kovose mūsų protėvių nuolatinių DRAUGŲ ir PALYDOVŲ buvo VYTIS!!! (Nuo lietuviško – VYTI priešą!!!). GARBĖ MŪSŲ ROTĖVIAMS IR MŪSŲ VYČIUI, kuris vėl gins KAUNĄ…. !!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *