D. Petkus. Ir vėl Tarybų Sąjungoje

„Tai yra baisiau nei Brežnevo laikų propaganda“. Taip LRT užsienio naujienų darbą yra įvertinęs prof. Alvydas Jokubaitis. Vykstant skandalui nacionaliniame kanale, dabartiniai jos lyderiai, panašu, desperatiškai bando užgniaužti paskutinius diskusijos daigus Lietuvos viešojoje erdvėje ir įtvirtinti vienos – liberaliai leftistinės linijos diktatą.

Vykintas Pugačiauskas

Reikia pažymėti, kad prof. Alvydo Jokubaičio žodžiai apie LRT užsienio naujienų kokybę turėtų labiausiai jaudinti šios srities redaktorių Vykintą Pugačiauską. Kad tokie pareiškimai nėra laužti iš piršto, lengva įsitikinti nors keletą kartų stebėjus užsienio naujienas per nacionalinį transliuotoją arba skaitant šio redaktoriaus tekstus.

Štai beveik kasdien naujienose šmėžuojantis JAV prezidentas Donaldas Trampas dažnai pateikiamas kaip neracionalus, kvailas asmuo, iš esmės psichinis ligonis, kuriam esą praverstų medikų pagalba. Greta Amerikos demokratų partijos linijos atkartojimo, jūs niekada neišvysite teigiamų D. Trampo pasiekimų.

Mažiausia Amerikos bedarbystė per keletą dešimtmečių nieko nejaudina. Tarptautiniame Davoso forume verslo ekspertų ir investuotojų girti prezidento planai sumažinti mokesčius JAV ir sparčiai kelti ekonomiką yra negirdimi. Iki šiol griežčiausia prezidentinė retorika dėl Kremliaus agresijos nuo Reigano laikų – Lietuvoje nepastebėta. Bet kokios teigiamos informacijos, susijusios su D. Trampu cenzūravimas bei patyčios iš pagrindinio Lietuvos saugumo garanto – amerikiečių prezidento, yra akivaizdūs.

Galbūt V. Pugačiauskas bei kiti šio skyriaus žurnalistai tiesiog nemėgsta D. Trampo, bet objektyviai nušviečia situaciją kitose šalyse? Deja.

LRT užsienio naujienų redaktorius nevengia kalbėti klišėmis komentuodamas situaciją Lenkijoje ar Vengrijoje. Lietuvos žiūrovams nuolat transliuojami buvusios valdančiųjų partijos „Piliečių platforma“ organizuojami protesto vaizdai ir pasakojama, kokia tragiška laisvės žodžio būklė Lenkijoje. Ramiu veidu ignoruojant faktus, jog ankstesnė Lenkijos vyriausybė, vadovaujama Donaldo Tusko, atviru būdu buvo uzurpavusi nacionalinę žiniasklaidą, teismus ir net valstybei priklausančias bendroves, iš kurių lobdavo „Piliečių platformos“ partijos nariai.

Tai, kad dabartiniai Lenkijos valdantieji „Teisė ir teisingumas“ turi rekordinį nuo komunizmo žlugimo – 57 proc. viršijantį visuomenės palaikymą, Lietuvoje sąmoningai nutylimi. Kaip vėlgi pastebi profesorius A. Jokubaitis – yra griežtai atsisakoma pastebėti dvi Lenkijos visuomenės puses. Skeptiškai ES integracijos gilinimui nusiteikusi Lenkijos vyriausybė dėl tokių savo pažiūrų sulaukia kaltinimų „radikalizmu“, visą pateikiamą informacija Lietuvos žmonėms apie šios šalies valdančiuosius, jų valdymo sėkmes ir nesėkmes suvedant į klišes apie „nacionalistus“.

Panašių minčių galime perskaityti ir Vykinto Pugačiausko tekstuose, kur atviru būdu Vengrijos premjerui V. Orbanui klijuojama „Putino draugo“ etiketė. Nesileidžiant į detales kaip žiniasklaidos atstovui dera kalbėti „etiketėmis“, toliau ignoruojama tikrovė. Užmirštama, kad skirtingai nei Vokietija, kuri tiesia jau antrą dujotiekį Baltijos jūros dugnu iš Rusijos, Vengrija ragina statyti suskystintų dujų terminalą, kaip atsvarą Rusijos energetinei monopolijai. Orbanas Lietuvoje yra „neonacis“, nepaisant to, jog jo partijos atėjimas sustabdė radikalų judėjimą „Jobbik“, kurio nariai atvirai deklaruoja ksenofobiją, ragindami susidoroti su vietos čigonais ar šovinizmą, kalbėdami apie „Vengrijos žemes Rumunijoje“. Nepaisant to, jog V. Orbanas niekada nepriėmė paramos iš Kremliaus ir neleido tokių dovanų įsigyti ir kitoms radikalų organizacijoms šalyje – jis mums pristatomas kaip Maskvos liokajus.

LRT užsienio naujienų tarnybose įsitvirtinę asmenys nepateikia savo žiūrovams pilnos informacijos, užsiima etikečių klijavimu, bet ne tiesos paieškomis. Toks šio naujienų skyriaus darbas kuria dirbtinę tikrovę, kurią jau galime pavadinti leftistine propaganda Lietuvoje. Dabartinio skandalo kontekste Lietuvos visuomenė turėtų reikalauti iš nacionalinio transliuotojo objektyviai nušviesti tikrovę, o ne vartoti vienpusę, politiškai angažuotų redaktorių nuomonę.

Nerija Putinaitė

VU TSPMI dėstanti Nerija Putinaitė tuo tarpu piktinasi, jog Lietuvos viešojoje erdvėje ir konkrečiai portale lrt.lt vis dėlto iškyla nepageidaujami tekstai. Autorė ne taip seniai parašė iškalbingą komentarą, kuriame įvertino lrt.lt pokyčius. Ji teigia, kad „pastarąjį pusmetį ar kiek daugiau brėžiama nacionalizmo ir antieuropizmo tendencija LRT portale“. O toliau paaiškina, kad taip teigia, nes „labai dažnai portale ėmė rodytis autoriai, kurie anksčiau nesirodė“.

Nors tokios įžvalgos apie žmones, „kurie anksčiau nesirodė“, skamba kaip prastas pokštas, pastabų sulaukė ir LRT portalo redaktoriaus Vladimiras Laučius, kuris N. Putinaitės buvo kaltinamas dėl savo nusistatymo skelbti tokias įvairias nuomones ir naujienas.

Tačiau stebėtis nėra ko. LRT portalas drįsta skelbti ir ES kritikuojančias nuomones. Dar daugiau, pastarąjį pusmetį drįsta laikas nuo laiko paskelbti net Vytautą Radžvilą, kuris ne vienoje liberaliai mąstančioje redakcijoje žurnalistams įvardytas kaip persona non grata. Kalbėjimas apie nacionalinę politiką ir tautą dabartinėje Lietuvos tikrovėje turi būti marginalizuotas, antieuropietiška nevadinama tik tokia spauda, kurioje išvis nėra ES projektą kritikuojančių publikacijų. Žiniasklaida laisva, kol joje nėra nepažangios nuomonės ar bent nėra daugiau, nei būtina įvairovės iliuzijai palaikyti.

Vladimiras Laučius

Nepaisant dusinančios atmosferos LRT užsienio naujienų tarnyboje ar universitete, Būtent Vladimiro Laučiaus vadovaujamas lrt.lt portalas buvo vienintelė atgaiva, leidžianti teigti, jog mainsream žiniasklaidos situacija Lietuvoje dar nėra tragiška. Deja, šį portalą nuspręsta „pertvarkyti“. Portalo redaktorius teigia, kad pertvarka nederinta su lrt.lt redakcija, žurnalistikos vaidmuo nuvertinamas, o po reformos portale gali atsirasti „partnerių turinio“, bet LRT vadovams tai nė motais.

LRT viršūnėlės požiūris į žurnalistus ir žodžio laisvę tapo akivaizdus šios pertvarkos metu, faktiškai siekiant eliminuoti jo žurnalistinį turinį ir už jį atsakingą vyriausiąjį redaktorių, kuris nuolat kelia rūpesčių, pasisakydamas už blaivų vadovavimo stilių, kas, matyt, kelia nepatogumų LRT vadovybei.

Su didžiulę įtaką Lietuvos viešojoje erdvėje turinčiu V. Laučiumi, tikėtina, nuspręsta susidoroti dėl jo nepriklausomų įžvalgų bei teisės reikštis portale ir „ES kritikuojamoms“ nuomonėms suteikimo. Pats V. Laučius teigė dėl vykdomos portalo pertvarkos neketinantis trauktis iš pareigų, tačiau pripažino pastarosiomis savaitėmis iš neįvardijamų LRT vadovybės atstovų „patyręs tam tikrų spaudimo apraiškų“.

Galime tik spėlioti kuo toks laisvo žodžio siaurinimas gali baigtis Lietuvos visuomenei. Gyvenant vienpusiame, keleto ideologiškai angažuotų redaktorių ir akademikų sukurtame viešosios erdvės burbule, bet kokia kritinė mintis Lietuvoje yra pasmerkta degradacijai. Nepaisant to, jog prieš tris dešimtmečius, aižėjant blogio imperijos kūnui, tikėjome ateinant laisvės aušrai, dabar atsidūrėme situacijoje, kuomet, atrodo, vėl tenka kautis už galimybę laisvai ir be susidorojimo baimės reikšti mintis akademinėse institucijose (Radžvilo persekiojimo istorija ir „Pro Patria“ sambūrio renginių uždraudimas VU TSPMI) ir viešojoje erdvėje.

Noras užtildyti oponentus žiniasklaidoje ir universitete vienareikšmiškai yra grįžimas prie nedemokratinės valstybės principų. Tačiau istorija liudija, jog užčiaupti trokštantys cenzoriai visada pralaimės. Pašalinę tuos, kurių nemėgsta iš viešosios erdvės, jie sukurs nuobodžią smegenų plovimo mašiną, kuria nebetikės niekas. Jau dabar netiki. Kaip ir sovietmečiu, taip ir šiandien žmonės ieško atviro ir nekorektiško kalbėjimo, kuriam neatsiranda vietos didžiuosiuose puslapiuose, bet kurį galima surasti alternatyviuose šaltiniuose. Bandydami užčiaupti kitus, cenzoriai užsiners kilpą patys.