Signataras Z. Vaišvila ragina Seimą paskelbti 2017-ųjų metų Laisvės premijos lauretės N. Sadūnaitės kalbą

Sausio 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys,  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį  dėl nepagarbos 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei.

Signataras atkreipė Seimo pirmininko dėmesį į tai, kad pirmą kartą per Laisvės premijų įteikimo istoriją Seimo interneto svetainėje nebuvo paskelbta šios premijos laureto kalba.

Tokį elgesį jis įvertino kaip žmogaus teisių suvaržymą ir viešą nepagarbą visą gyvenimą už žmogaus teises, laisvą žodį ir Tėvynės laisvę kovojusiai politinei kalinei, vienuolei N. Sadūnaitei.

Sausio 13 d. Seime minint 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei, Lietuvos Sąžinei – Nijolei Felicijai Sadūnaitei buvo įteikta Laisvės premija.

Atsiėmusi apdovanojimą Laisvės premijos lauretė iš Seimo tribūnos kalbėjo apie šių dienų Lietuvos laisvės skaudulius, tiksliau apie vieną iš jų, tapusį simboliniu visų Lietuvos valdžios ir Tautos galių ir negalių išraiška – Valstybės smurtą prieš Garliavos mergaitę Deimantę Kedytę ir jos gynėjus.

Ji kreipėsi į Seimo salėje esančius ir jos klausančius visus Lietuvos valstybės vadovus prašydama iki šių metų vasario 16-osios atsakyti jai ir visai visuomenei kur šiuo metu yra mergaitė – ir ar ji dar gyva…

Visos Laisvės gynėjų minejime pasakytos kalbos Seimo internetiniame tinklapyje buvo paskelbtos iš karto tą pačią dieną – sausio 13-ąją.  Tačiau pačios Laisvės premijos laureatės N. Sadūnaitės kalba – paskelbta nebuvo.

Tą pačią dieną pasidomėjus, kodėl laureatės kalba Seimo tinklalapyje lrs.lt nepaskelbta, Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vyriausiasis specialistas Rimas Rudaitis paaiškino, kad kalba bus paskelbta iš karto kai bus suredaguota ir patvirtinta visa minėjimo stenograma.

Skelbiame visą signataro Z. Vaišvilos laišką:

„Gerbiamas Seimo Pirmininke, Lietuvos Respublikos Seimui teikiau mano 2017 m. spalio 27 d. rekomendaciją dėl 2017-ųjų Laisvės premijos suteikimo Gerb. Nijolei Sadūnaitei.

Kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gerb. Seimo dėmesį atkreipiau į, mano nuomone, esminę patirtį, dėl kurios tai dariau.

Lietuvos Atgimimo laikotarpiu daugumos žmonių apsisprendimą ir viltį sulaukti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, lūkesčius siejant su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu lėmė ir kita Lietuvos patirtis – nuoseklus ir kantrus pogrindžio kovotojų už žmonių teises ir Lietuvos laisvę darbas. Jis buvo ne tik pasiaukojantis, bet ir visapusiškai pamokantis.

Laisvės premijos laureatų Antano Terlecko, arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus ir Nijolės Sadūnaitės gyvenimai, jų patirtys ir sugebėjimas nuoširdžiai, kantriai drauge su Sąjūdžiu įveikti šį Lietuvos išlaisvinimo kelio etapą, mūsų sąveika – buvo stiprinantys mus visus ir, svarbiausia, buriantys mus į draugę, didinantys pasitikėjimą vieni kitais.

Visa tai buvo ir yra išskirtinė ne tik istorinė, bet ir žmogiškojo bendravimo patirtis, kurią pripažino ir mūsų Tauta, 1990 m. rinkimuose daugumą balsų patikėjusi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suburtiems kandidatams į Aukščiausiąją Tarybą.

Šią rekomendaciją dėl Nijolės Sadūnaitės nuopelnų Lietuvai deramo įvertinimo teikiau nuoširdžiai.

Nuoširdžiai džiaugiausi ir Seimo sprendimu 2017-ųjų Laisvės premiją suteikti Nijolei Sadūnaitei.

Tai suteikė Viltį, kad vėl galimas mūsų Tautos ir valdžios tarpusavio kalbėjimasis, supratimas ir bendras darbas. Tačiau mane labai nustebino ir nuvylė tai, kad Lietuvos Seimas, Tautos atstovybė, iki šiol nepaskelbė 2017-ųjų Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės iškilmingame Sausio 13-osios minėjime Seime pasakytos kalbos teksto. Tai vienintelės Seimo posėdyje kalbėjusios pranešėjos (ir laureatės) nepaskelbta rašytinė kalba.

Taip elgiamasi su iškilia politine kaline, savo gyvenimą paskyrusia, visų pirma, laisvam žodžiui ir tiesai skleisti – platinti Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką. Taip elgiasi Seimas, pats pripažinęs Nijolės Sadūnaitės išskirtinį indėlį į Lietuvos laisvę.

Teisinės valstybės idėją gerbiančiose šalyse, o būtent tokią, manau, Laisvą Lietuvą įsivaizdavo ir Gerb. Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, kokia ją buvo padariusi okupacinė valdžia, jos žodžio, koks jis bebūtų kažkam patinkantis, o kažkam nepatinkantis, neskelbimas yra pati didžiausia įmanoma nepagarba ir Gerb. Nijolei Sadūnaitei, ir Lietuvai, kurią Nijolė Sadūnaitė, manau, tikėjosi būsiančiai kitokia, visų pirma, laisva.

Tikiuosi Jūsų supratimo. Neklystančių nėra. Tačiau parlamento, cezūruojančio savo sprendimu pripažintos Laisvės premijos laureatės viešą kalbą, pasakytą Seime šio apdovanojimo proga, elgesys gali tapti chrestomatiniu Lietuvos indėliu į pasaulinę žmogaus teisių suvaržymo istoriją.

Nuoširdžiai ir Pagarbiai, Zigmas Vaišvila“.

***

2017-ųjų Laisvės premijos lauretės N. Sadūnaitės kalba Alkas.lt portale