Molėtų krašte mokyklos domisi baltiškuoju paveldu (2)

Vorenu_piliakalnis_wikipedija.org

Vorėnų piliakalnis | wikipedija.org nuotr.

Molėtų gimnazija kartu su rajono Suginčių ir Inturkės pagrindinėmis mokyklomis mini Europos paveldo dienas susipažindamos su Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų, XIII a., piliavietėmis. Remiantis archeologo Gintautas Zabielos išvadomis, svarbiausios Mindaugo laikų Rytų Lietuvos pilys buvo Vilniaus, Bražuolės, Kernavės, Ukmergės, Šeimyniškėlių–Vorutos, Taurapilio, Šeimyniškių–Užpalių ir Vozgėlių.

Rugsėjo 15-17 d. pažintinės kelionės metu bus aplankytas Šeimyniškėlių–Vorutos piliakalnis, ant kurio stovėjo viena svarbiausių karaliaus Mindaugo pilių. Istorikų Tomo Baranausko ir Gintautas Zabielos nuomone, būtent Voruta buvo Mindaugo laikų Lietuvos sostinė. Mokiniai dalyvaus mokomosiose programose ant Šeimyniškėlių ir Kernavės piliakalnių. Pakeliui bus susipažinta ir su Kulionių, Taurapilio, Narkūnų ir Ukmergės piliakalniais. Bekeliaudami mokiniai pasidalins mokyklose surinkta temine informacija, papildys ją naujais faktais.

Šiuo projektu siekiama paskatinti mokinius domėtis Lietuvos priešistore, mūsų valstybės ištakomis ir piliakalniais, apjungti mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą, ugdyti mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Be dalykinių žinių, integruotoje projektinėje veikloje mokiniai įgyja ir medijų raštingumo įgūdžių, bendradarbiauja ir mokosi teoriją taikyti praktikoje.

Projektas yra akcijos „Globojame piliakalnius“ dalis.

Paveldo dienos_plakatas

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Kelionės, Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Šeimyniškėlių piliakalnis Vorutos vardo istoriškai neturėjo. Tai T.Baranausko jam “suteiktas” pavadinimas. Jis paminėtas tik Ipatijaus metraštyje ir tiktai vieną kartą. Kaip žinoma, Tautvilas ir Mindaugas varžėsi tarpusavyje kuris iš jų valdys Lietuvą. Tautvilas, pasitelkęs žemaičius (gal ir kokį livoniečių būrį), jotvingius, volyniečius, polovcus, su tokiomis jėgomis žygiavo prieš Mindaugą, kad kautynėmis išspręstų, kas taps Lietuvos valdovu. Tačiau, kad Lietuva tarpusavyje nesikautų, Mindaugas sumanė ginčą spręsti atrodytų, kad Dievo valia ir tai darė – “vnidje vo grad imenujemy Voruta”. Ką reiškė Voruta ir kas šiuo žingsniu buvo pasakyta, be abejonės Tautvilas, kaip lietuvis ir pagonis, suprato ir sutiko ginčą spręsti Mindaugo pasiūlytu ir Lietuvoje priimtu būdu. Toliau iš metraščio teksto aišku, kad užuot kovusis tarpusavyje, matyt, ir Tautvilas, kaip tokiu atveju buvo priimta, su žemaičių palyda įžengė į Vorutos ribas, – vyko atitinkamos pagoniškos apeigos (žaidimai), t.y. ginčą, kas valdys Lietuvą, taip buvo pavesta lemti deivei. Gi deivė tikėtina savo teisingą valią vykdė per žvėris, kaip Romoje koliziejuje. Čia galima manyti, kad tuo sumanymu Mindaugas įrodė, kad jam metami kaltinimai dėl valdžios užgrobimo neteisingi. Kaip tai buvo atliekama Vorutoje, detalių nežinome. Tačiau manyti, kad Voruta reiškė deivės vardą, spręsdami iš metraščio teksto, turime pagrindo, taip pat – kad vardas Voruta labai gali būti tos pačios Mindaugo garbintos deivės Žvėrūnos kitas (tarminis) pavadinimas. Tad „Romos koliziejaus“ – Vorutos Lietuvoje teieškotina tik Vilniuje ar kur netoliese jo. Gi laikydami Šeimininkėlius Voruta neužtušuokime savo istorijos dar labiau.

  2. Žemyna:

    „Pasakų kaimai Lietuvoje: kur juos rasti ir ką juose veikti?
    15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/per-lietuva/pasaku-kaimai-lietuvoje-kur-juos-rasti-ir-ka-juose-veikti-642-849254
    Die, širdis stoja matant tą tokį paprastą, kuklų ir tokį gyvą, tokį išmoningą, nepakartojamą grožį!
    Mokyklos ir vaikų vasaros stovyklos turi būti vežamos to pažiūrėti! Net ir artimesni vaikų darželiai turėtų būti vežami, kad gyvai prie pasakos prisiliestų.
    Filmuoti tai ir įkelti kad ir į You Tube – kad vaikai, užuot kokių niekų internete ieškoję, štai tokių pasakų į valias prisižiūrėtų ir gal patys imtųsi kurti. Be to, ir kiti kaimai gal rastų įkvėpimo, ką pas save galėtų padaryti, pasidomėti prisiminimais ir padavimai apie jų gyvenamas vietas, o vyresni gal ir rimtai, visam gyvenimui kraštotyros veikla susidomėtų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *