Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su UAB „Rekreacinė statyba“ pasirašė Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų sutartį. UAB „Rekreacinė statyba“ šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus pradės vykdyti šią savaitę, jų vertė – 2 mln. 860 tūkst. eurų.
Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.
Anot Lietuvos specialistų, pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.
„Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai. Dviejų šalių specialistai atkreipė dėmesį, kad, nors šiaurės vakarų šlaitas yra labiausiai pažeistas ir jo sutvarkymui teikiamas didžiausias prioritetas, tačiau būtinas kompleksinis visų Gedimino kalno nestabilių vietų, kurias fiksuoja įrengta poslinkių ir posvyrių daviklių sistema, tvarkymas“, – sakė susitikime dalyvavusi Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė Asta Meškauskienė.
Susitikimas pravers ateityje vyksiančiam esminiam visų kalno šlaitų tvirtinimui, o šiuo metu įgyvendinamo tvarkybos darbų projekto įvertinimas iš nešališko užsienio specialistų požiūrio taško pasitarnaus visuomenės nuraminimui, nes ši tema šalyje yra stipriai eskaluojama ir todėl ne visada yra išvengiama nepagrįstų pykčių, kaltinimų ir netgi visuomenę klaidinančių išvedžiojimų.
Dviejų šalių specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.
„Dar pernai Lietuvos nacionalinio muziejaus atlikti tyrimai parodė, kad visus dabartinius Gedimino kalne vykstančius procesus lemia į kalno viršutinę aikštelę patenkantis vanduo. Kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus ir nejuda, o paviršinės nuošliaužos susidaro dėl prieš daugiau nei 12 metų ant kalno supilto grunto. Supiltinis gruntas yra imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Būtent taip ir nutiko 2016 metų vasarį, nuslinkus pirmai nuošliaužai ir dar kartą, bet jau vėliau – spalį“, – teigė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas.
Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito projekto vadovas Rimas Grigas, remdamasis tyrimais, teigia, kad vietomis Gedimino kalno aikštelės paviršių sudaro trijų metrų supiltinio grunto sluoksnis, o pažeistame šlaite toks sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų.
„Šalinsime blogą gruntą, kuriame nėra kultūrinio sluoksnio, ir užpilsime naują. Blogojo grunto reikės nukasti apie metrą. Kalno apačioje to blogojo grunto yra apie keturis metrus, bet tiek nukasti nebūtina, nes jis yra gana tvirtas“, – teigė projekto vadovas R. Grigas.
Anot architekto, šiaurinis piliakalnio šlaitas apima apie 3500 kvadratinių metrų, o nukasamo grunto kiekis galėtų siekti apie 3000 kubų, bet tai priklausys nuo aplinkybių.
„Pažeista šlaito dalis bus tvarkoma nesiimant invazinių priemonių ir nenaudojant betoninių konstrukcijų. Pašalinę blogąjį gruntą ir užpylę naują, tinkladėžėmis, pripildytomis skaldos, formuosime terasas, ant jų pilsime dar vieną grunto sluoksnį ir tuomet ant jo jau bus galima kloti augalinę dangą“, – apie tai, kaip atrodys būsimi darbai, pasakojo Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projekto vadovas R. Grigas.
Tvarkant šiaurės vakarų šlaitą išskirtos trys Gedimino kalno teritorijos dalys – kalno aikštelė, šiaurės vakarų pusėje pažeistas kalno šlaitas ir kalno papėdės teritorija, esanti aplink Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių pamatus. Kiekvienai iš šių dalių tvarkybos darbų projekte numatyti inžineriniai techniniai sprendimai: Gedimino kalno aikštelėje įrengti kritulių surinkimo sistemą; izoliuoti aikštelę nuo kritulių; stabilizuoti ir drenuoti pažeistą šlaitą, atkurti pirminio šlaito paviršių su augaline danga; Gedimino kalno aikštelėje ir šiaurės vakarų šlaite besikaupiančius kritulius nuleisti į miesto lietaus nuotekų tinklus.
Šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektą kartu su vadovu R. Grigu rengė architektų, geotechnikų, geologų, hidrotechnikų, konstruktorių ir archeologų grupė.
Gedimino kalno darbai nesustoja, jau dabar rengiamas projektas nestabiliam pietrytiniam šlaitui ir kalno aikštelei. Šio etapo projektai turi būti parengti rudenį. Viešųjų pirkimų procedūros pagal šiuos projektus bus pradėtos, kai bus skirtas valstybės finansavimas jų įgyvendinimui.
Žiū, dar ko gero Skvernelis su ministre L.Ruokyte-Jonsson ims ir tyliai tyliai atiduos valstybės simbolį – Gedimino kalną Lenkijai, kaip tą neseniai padarė su lietuviško valstybingumo lopšiu – dar Vytenio laikais statyta Pranciškonų bažnyčia ir vos ne visą kvartalą užimančiais vienuolyno rūmais. Pasiteisint, kaip paprastai bus kuo. Tarkim, kad ir sakant,- Gediminaičių dinastija išvirto į lenkiškąją, tai ir kalnas, manytina, priklauso Lenkijai…
“Po susitikimo lenkų specialistai įvardijo tas pačias problemas, kaip ir kovo mėnesį susirinkę Lietuvos specialistai.” – pala, o tai kokio velnio jų apskritai reikėjo? Čia nesibaigiantis nepilnavertiškumo kompleksas, kad patys nieko nesugebame, net jeigu praktika rodo atvirkščiai? Ar tiesiog primityvus noras įtikti lenkams?