Kartu su pavasariu baigėsi ir beveik du mėnesius trukę gražiausio saugomose teritorijose esančių piliakalnio rinkimai. Su rinkimams nominuotų piliakalnių trisdešimtuku visi norintys galėjo susipažinti specialioje interneto svetainėje, kurioje vyko ir balsavimas. Daugiau kaip 1000-čio balsavusiųjų valia gražiausiu, mėgstamiausiu piliakalniu išrinktas Kernavės piliakalnių kompleksas.
Kernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Nuo 1979 m. čia nuolat vykdomi komplekso archeologiniai tyrinėjimai. Kernavė yra viena geriausiai pažįstamų priešistorinių – Viduramžių Lietuvos gyvenviečių. Nuo 1988 m. kompleksui saugoti įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas. 2004 m. Kernavė įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Kernavės piliakalnių kompleksas gražiausiojo titulą laimėjo užtikrintai, ženkliai atitrūkęs nuo kitų rinkimuose dalyvavusių piliakalnių.
Antroje vietoje liko Varnių regioniniame parke esantis Šatrijos piliakalnis. Piliakalnis įrengtas vienoje aukščiausių Žemaitijos kalvų (aukštis – 228,7 m). Nuo kalvos matyti ir kiti didesni kalnai, konkurentai gražiausio piliakalnio rinkimuose – Medvėgalis, Sprūdė, matosi Telšių katedros bokštai.
Trečiuoju tapo Merkinės piliakalnis, esantis Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Merkinės miestelyje. Dėl nuo piliakalnio atsiveriančių užburiančių Nemuno ir Merkio santakos vaizdų, savo istorinės didybės, piliakalnį pamėgo lankytojai ir jis tapo tikru Dainavos krašto simboliu.
Puikiai sekėsi Medvėgalio piliakalniu ir Rambyno kalnui, kurie kartu su trimis prizininkais pateko į gražiausių Lietuvos saugomų teritorijų piliakalnių penketuką. Kaip rinkimuose sekėsi visiems piliakalniams galima sužinoti šioje interneto svetainėje.
Piliakalnių metams paminėti skirtus rinkimus rengė pamatykLietuvoje.lt pristatanti išsamiausią lankytinų vietų Lietuvoje žemėlapį, kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, kuruojančia nacionalinių ir regioninių parkų veiklą.
Susiję straipsniai:
- Aplinkos ministerija kviečia teikti pasiūlymus dėl saugomų teritorijų valdymo
- Lietuvos ir Latvijos saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai dalinosi patirtimi
- Pavasario renginyje – balti plukių kilimai ir gyvybe pulsuojantis piliakalnis
- Dar galima balsuoti už gražiausią Lietuvos piliakalnį
- Varnių regioniniame parke atgimė Sprūdės piliakalnis
- Tarptautinė muziejų naktis Kernavės archeologinės vietovės muziejuje
- Seimo Pirmininkas: Lietuvos valstybės simboliams – piliakalniams – bus skiriamas ypatingas dėmesys
- Duris atveria unikalus Kernavės muziejus
- Lietuva subūrė Europos etninių religijų žmones (nuotraukos)
- Lygiai prieš 20 metų Vilniaus istoriniam centrui suteiktas UNESCO Pasaulio paveldo statusas
- Seimas 2017 m. paskelbė Piliakalnių metais, o 2018 m. – Vydūno metais
- Prezidentė dalyvaus UNESCO lyderių forume
- Ketinama sutvarkyti Punios piliakalnį
- Pradedamos istorinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybos
- Po Rambyno regioninį parką jau galima keliauti interaktyviai
- Šiauduvoje bus atidaryti Tautinių drabužių ir Piliakalnių metai
- Valstybinė kultūros paveldo komisija siūlo daugiau dėmesio skirti Piliakalnių metams
- Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos)
- Pilėnų žygdarbis paminėtas pėsčiųjų žygiu (nuotraukos)
- M. Gimbutienės skaitymuose bus pristatyti naujausi mūsų krašto paveldo tyrimo duomenys (programa)
- Kernavė – lietuviškoji Troja
- Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę
- Atgimsta piliakalniai saugomose teritorijose
- Menas ir kultūros paveldas susipins įspūdingoje gamtoje
- Apie Ventos regioninio parko paslaptis – naujame lankytojų centre
- Kauno marių regioninis parkas kviečia pasitikti Pusiaužiemį
- Žuvinto biosferos rezervato ežere bus galima žvejoti visus metus
- Prieš išsiskirstydamas Seimas nori atverti Pandoros skrynią
- Atnaujintas Gražutės regioninio parko dviračių takas (video)
- R. Povilaitis. Nuo „piliakalnių kelio“ iki „baltų tradicinės kultūros kelio“
