Ginekologė Ž. Bumblienė: Jeigu ne abejingumas sau, per savaitę nemirtų 5 moterys (0)

Žana Baublienė | Asmeninė nuotr.

Kasmet Lietuvoje apie 450 moterų suserga ir 250 miršta nuo gimdos kaklelio vėžio – tai antra dažniausia po krūties vėžio onkologinė liga tarp 15–54 m. amžiaus moterų. Šios liūdnos statistikos būtų galima išvengti, nes visos 25–60 m. amžiaus moterys turi galimybę nemokamai kas 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ir nustatyti galimas jo užuomazgas pradinėje stadijoje, atlikus PAP tyrimą. Laiku atliktas PAP tyrimas skystojoje terpėje daliai Lietuvos moterų išgelbėtų gyvybę, tačiau vykdant šios ligos prevencijos programą, Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, moterų abejingumas savo kūnui ir edukacijos stoka tampa liūdna mirties nuo vėžio statistika.

Gimdos kaklelio vėžys amžiaus neklausia

Pasak Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų gydytojos ginekologės doc. Žanos Bumbulienės, specialistus neramina tai, kad gimdos naviką turinčių pacienčių amžius jaunėja. „Praktika rodo, kad gimdos kaklelio vėžiu sergančiųjų amžiaus grupė plečiasi: jeigu anksčiau tai būdavo vidutinio ar vyresnio amžiaus moterų liga, dabar ikivėžiniai pakitimai ar vėžys yra diagnozuojamas ir jaunoms moterims. Tam gali turėti įtakos tokie veiksniai, kaip ankstyvi pirmieji lytiniai santykiai, nes nesubrendęs gimdos kaklelis yra ypač imlus gimdos kaklelio vėžį sukeliančiai žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijai, lytinių partnerių kaita, kuri padidina riziką užsikrėsti ŽPV virusu, rūkymas ar imuninės sistemos nepakankamumas“, – sako specialistė.

Ž. Bumblienė teigia, kad visos merginos ir moterys turėtų suprasti, kad susirgti šia liga vienodą galimybę turi visos amžiaus grupės, tad, norint sumažinti susirgimo gimdos kaklelio vėžiu tikimybę, rekomenduojama visoms bent kartą per vienerius metus pasidaryti gimdos kaklelio ląstelių tyrimą, jog laiku būtų pastebėti jų pakitimai ir imtasi gydymo. Gydytoja ginekologė atkreipia dėmesį, kad dažna moteris pas ginekologą lankosi tik pajutusi nemalonius pojūčius, tačiau tada situaciją suvaldyti tampa sunkiau, nes gimdos kaklelio ląstelių pakitimai jau būna pažengusioje stadijoje. Gimdos kaklelio vėžys nebylus – pradeda formuotis tada, kai gimdos kaklelio gleivinėje pakitusios ląstelės pradeda daugintis ir taip išplinta į aplinkinius audinius bei organus. Laiku nesustabdžius proceso, gali išsivystyti piktybinis navikas, o kova su juo tampa sunkesnė ir ilgesnė.

„Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus vidutiniškai nuo gimdos kaklelio vėžio miršta 250 Lietuvos moterų. Tai reiškia, kad per savaitę vidutiniškai užgęsta 5 moterų gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti laiku pastebėjus ir diagnozavus ikivėžinius pakitimus ar gimdos kaklelio vėžio pirmą stadiją. Primenu, kad tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu turi visos moterys, pradėjusios lytinį gyvenimą, tad į savo ginekologą turėtų dėl apžiūros kreiptis ir jaunesnės nei 25 m. amžiaus moterys“, – sako Ž. Bumbulienė.

Pasak ginekologės, kad profilaktiškai būtų galima kuo anksčiau ir tiksliau patikrinti savo organizmo būklę, būtina pasirinkti tinkamą tyrimą.

Du skirtingi tyrimai, du skirtingi rezultatai

Šiuo metu ginekologai Lietuvoje moteriai gali pasiūlyti atlikti du skirtingus tyrimus: be pagal valstybės finansuojamos prevencinės programos onkocitologinio PAP tyrimo, moterys gali savo šeimos gydytojų ar ginekologų paprašyti atlikti ir PAP tyrimą iš skystosios terpės. Nors ląstelių šiems dviem tyrimams paimama taip pat (ginekologas, akušeris ar šeimos gydytojas vizito metu švelniai nuima ląstelių nuo gimdos kaklelio paviršiaus), skiriasi mėginio paruošimo technika ir tyrimo rezultatų patikimumas.

„Didžiausias skirtumas tarp šių tyrimų – naudojamos inovatyvios technologijos, kurios padidina tyrimo tikslumą. Valstybės finansuojamo onkocitologinio PAP tyrimo metu paimamos pacientės ląstelės, kurios paskleidžiamos ant objektinio stiklelio ir tiriamas mėginėlis su visomis galimai jame esančiomis priemaišomis – krauju, gleivėmis ir kt. Atliekant pažangesnį PAP tyrimą, mėginys imamas į skystąją terpę, laboratorijoje sudėtingame įrenginyje visos reikiamos ląstelės atskiriamos nuo priemaišų. Gydytojui patologui pateikiamos tik vertinti reikalingos išgrynintos ląstelės, jam nebereikia stengtis įžiūrėti pakitimų tarp priemaišų. Todėl imant mėginius į skystąją terpę, tiksliau ir dažniau diagnozuojami ankstyvos stadijos pakitimai“, – sako gydytoja ginekologė Ž.  Bumbulienė. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad senasis PAP tyrimas ant stikliuko dėl savo specifikos dažnai duoda netikslų atsakymą, tad patologas gali ir parašyti, kad rezultatas neaiškus ar netinkamas vertinti. Taip daugeliui moterų tenka kartoti tyrimą, jos dėl to nerimauja, kartais be reikalo jaudinasi. Tuo tarpu imant mėginį į skystąją terpę, tokios situacijos beveik nepasitaiko.

Pasak gydytojos, skystoji terpė turi dar vieną didelį privalumą – paėmus vieną mėginį, iš jo galima atlikti visus pagrindinius tyrimus, kurie suteiks informacijos apie pacientės visą „moteriškąją“ sveikatą: „Pirmiausia, iš to paties mėginio galima atlikti antrąjį gimdos kaklelio vėžio prevencijai skirtą ŽPV tyrimą – šio tyrimo metu yra nustatoma net 14 aukštos rizikos ŽPV genotipų. Net jei gimdos kaklelyje nėra pakitimų, gali būti, kad virusą „sugavote“ neseniai. Jeigu tai vienas iš 14 aukštos rizikos viruso genotipų – ateityje yra galimybė susirgti vėžiu, todėl būtinas tolimesnis stebėjimas ir priežiūra, kuri skiriasi, atsižvelgiant į nustatytą ŽPV tipą.“ Gydytoja taip pat atskleidžia, kad iš to paties vieno mėginio galima pasidaryti ir lytiškai plintančių infekcijų tyrimus: „Taigi šiandien išprususi moteris, atėjusi pas ginekologę ir vos vieną kartą pasiryžusi tyrimui, gali gauti visus reikalingus atsakymus apie savo sveikatą.“

Tyrimas išgelbėjo jaunos moters gyvybę

Dvidešimt aštuonerių metų vilnietė Gabija šiandien džiaugiasi gyvenimu ir augina  sveiką dviejų su puse metų dukrytę. Viskas galėjo pasibaigti tragiškai jaunos moters mirtimi, jeigu prieš ketverius metus 24 m. merginos darbdavys nebūtų paraginęs profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. „Buvau viena iš trisdešimties įmonėje dirbančių moterų, kurioms tąsyk darbdavio iniciatyva buvo atliktas PAP skystosios terpės tyrimas. Nors valstybės finansuojama „Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa“ yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, aš, būdama 24 m., pasiūlymo neatsisakiau ir iki šiol neapsakomai dėl šio sprendimo džiaugiuosi – tyrimo metu man buvo nustatyti rimti gimdos kaklelio pokyčiai, kuriuos išdavė ikivėžiniai audinių pakitimai“, – gąsdinančią diagnozę prisimena Gabija.

Taip Gabija atsidūrė ligoninėje, kur jaunai moteriai buvo atlikta gimdos kaklelio konizacija, kitaip – dalies audinių pašalinimas iš gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo. Po šios procedūros ginekologė vilnietei rekomendavo per metus pastoti. Gabija patarimo paklausė: „Neilgai trukus po operacijos pastojau, sėkmingai išnešiojau vaisių ir pagimdžiau dukrytę. Džiaugiuosi netapusi gyvu pavyzdžiu žiaurios onkologinės statistikos, nes moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje pastaraisiais metais vis dar yra vienas didžiausių Europoje.“