Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Ministerija pateikė Vyriausybei siūlymą, kad nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didėtų nuo 27 iki 50 proc.
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu, nuo 2017 m. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didėtų iki 702,9 euro. Šiuo metu mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos sudaro 468,6 euro, tad pakiltų 50 proc., o vyresniųjų mokslo darbuotojų – 553,8 euro, tad didėtų 27 proc.
„Norime subalansuoti mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir doktorantų atlyginimų bei stipendijų sistemą. Nuo praėjusių metų spalio padidinome stipendijas doktorantams, atitinkamai turi augti ir jaunų mokslininkų algos, kad jauni žmonės būtų motyvuoti įgyti mokslo laipsnį ir pradėti mokslininko karjerą. Mūsų šaliai reikia talentingų tyrėjų“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Nuo 2015 m. spalio mėnesio doktorantų stipendijos didėjo ketvirtadaliu: dabar pirmųjų metų doktorantai gauna 395,2 euro stipendiją, o vėlesniais studijų metais – 456 eurus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. doktorantų stipendijas planuojama didinti dar 20 proc.
Mokslininkų algų kėlimui 2017 m. iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų 3, 09 mln. eurų.
„Siūlome kelti mokslininkų atlyginimo pareigybinį minimumą, tačiau tiek mokslininkus, tiek institutų vadovus skatiname orientuotis į maksimumą, taip pat aktyviai dalyvauti konkursinio finansavimo projektuose“, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė.
Kaip numato mokslo institutų apmokėjimo tvarka, viršutinė mokslo darbuotojų pareigybinė atlyginimo riba – 859,1 euro, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – iki 1128,9 euro už etatą. Priklausomai nuo institucijos finansinių galimybių mokslininkams gali būti mokama iki 300 proc. pareigybinio atlyginimo.
Švietimo ir mokslo ministerija taip pat siūlo kelti dėstytojų algas. Kolektyvinės sutarties su Lietuvos švietimo profesinėmis sąjungomis projekte numatyta sudaryti teisines prielaidas nuo 2017 m. didinti studijų norminės kainos bazines išlaidas darbo užmokesčiui koeficientu 1,135, o 2018–2022 m. kasmet – pagal atitinkamų metų šalies darbuotojų vidutinio atlyginimo padidėjimą. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti dėstytojų darbo užmokesčiui skirtas lėšas, o konkrečius sprendimus dėl savo darbuotojų atlyginimų dydžio priima pačios aukštosios mokyklos.
Kolektyvinės sutarties projekte taip pat numatyta tokiu pačiu principu didinti ir valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų darbo užmokestį.
Šiems siūlymams įgyvendinti 2017 m. papildomai reikėtų 3,134 mln. eurų, o iki 2022 m. – 34,9 mln. eurų.
Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymai įgyvendina Vyriausybės programos įsipareigojimus atkurti mokslininko ir aukštosios mokyklos dėstytojo profesijos prestižą ir pagal galimybes kelti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį bei siekį sudominti jaunimą mokslininko ar tyrėjo profesija.
