„Savaitės pjūvis“ apie Prezidentės metinį pranešimą, pensijas ir užsienio politiką (video) (1)

Linas Kontrimas | penki.lt nuotr.

Linas Kontrimas | penki.lt nuotr.

Šioje laidoje – keletas Prezidentės metinio pranešimo akcentų. Apie „Sodros“ reformas ir pensijų kompensavimą kalbamės su Seimo nariais Rimantu Dagiu bei Algirdu Sysu, o Lietuvos užsienio politikos gaires aptaria viešųjų ryšių specialistas Linas Kontrimas.

Laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt,www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose.

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    JE metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ

    JE Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2016-6-9 metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ. Ir štai kodėl. Svarbu yra ne vien tai ką pasakė, o dar svarbiau šiuo atveju yra tai, ko NEPASAKĖ. JE Prezidentė yra raštiškai informuota, visa prezidentūra yra raštiškai emailais informuota, kad Lietuvos Seimas yra išrinktas LR Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, todėl yra nelegitymus. Valdžios formavimas Konstitucijoje nurodytu būdu yra trečias pagal svarbą Valstybės klausimas. Pirmas yra Nepriklausomybė, antras yra Konstitucija. Todėl TYČINIS pačio svarbiausio klausimo nutylėjimas metiniame pranešime yra NUSIKALTIMAS prieš Valstybę. Tai reiškia, kad ponia Prezidentė žinodama TYČIA siekia, kad ateinantys rinkimai į Seimą vėl būtų antikonstituciniai ir Seimas vėl būtų nelegitymus ir tai jau tęsiasi visus 24 metus nuo LR Konstitucijos priėmimo 1992 m. spalio 25 d. Gal niekas nežino? Gal neturi kvalifikuotų patarėjų? Ne, visiškai ne. Apie tai jau kalbėjo LR Konstitucinis teismas 2008 metais. Pateikiu Lietuvos Respublikos Konstitucnio Teismo 2008 metų lapkričio 7d. IŠVADA ( Byla Nr. 32/08):
    „Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 18 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas).
    Pažymėtina, kad Seimo – Tautos atstovybės rinkimų principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, jų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
    Aiškindamas Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje konstatavo, jog ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, antraip būtų apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausiosios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą.
    Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžta ir tai, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas; jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.“
    Ar JE Prezidentė sugebėjo suprasti, ką KT čia parašė daug metų atgal? O parašė iš esmės paprastą dalyką: Seime, žiūrėk ką darai: paisyk iš Konstitucijos kylančius reikalavimus ir taisyk Rinkimų įstatymą. O ką Seimas per 12 metų…. nė bū, nė mę…. priiminėja nelegitymius įstatymus, nes kitokių priimti, kaip nelegitymi įstatymų leidžamoji valdžia negali. Visos vyriausybės nelegitymios. KT teisėjai nelegitymūs.
    LR KT išvada: „… įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės,….“ O gal yra nesuprantams žodis „PRIVALO“? Ir kas čia gali būti nesuprantama? PRIVALO, o NEĮVYKDYTA. Tam kas nesupranta, tas gali pasiskaityti internete V.Turčinavičiaus straipsnį straipsnį:
    http://alkas.lt/2016/01/18/v-turcinavicius-lietuvos-pilieciai-seimo-nariu-darbdaviai-susimastykime/
    Jei kam reikia dar detalesnio išaikinimo, tai pasiskaitykite internete straipsnį, kuris buvo išsiuntinėtas VISIEMS Seimo nariams, visai Vyriausybei ir ministerijoms, visai Prezidentūtrai dar 2016 metų balandžio 12 d. : http://www.ekspertai.eu/eilini-karta-antikonstituciniai-rinkimai-valdzia-nelegitymi88021/
    Kadangi tai aktualu, aktualiau nė būti negali, kad Valstybei reikia turėti legitymią valdžią, tai vėl atsirado straipnsis internete: http://alkas.lt/2016/06/03/v-turcinavicius-neteiseti-rinkimai-arba-kaip-tapti-pilietine-tauta/?comments#comments
    Taigi yra informacijos pakankamai, informacija pasiekė ir Prezidentūrą.
    Be kita ko prezidentūrai 2016 metų gegužės 31 diena. parašiau ir taip: “Konstitucijos garantu yra LR Prezidentas, ir jeigu Prezidentas nesiima tinkamų aktyvių priemonių šokiruojančiam Konstitucijos sulaužymui, tai reikštų vieną ir labai paprastą dalyką, kad Prezidentas pats grubiai sulaužo Konstituciją ir priesaiką ir yra nusipelnęs pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
    Kol kas situaciją matau tokią, kad LR Prezidentas, kaip prisiekęs Konstitucijai, už kurią turi garantuoti, visiškai nevykdo savo pareigų ir vertas apkaltos. Vienu sakiniu pasakysiu esmę, visi 141 Seimo narys privalo būti renkami tiesiogiai ir lygia teise, o ne 71 Seimo narys kaip dabar, o kiti kažkokio partinių gaujų suokalbio būdu per kažkokius sąrašus, kas yra ir netiesiogiai ir ne lygia teise.”
    Vienas iš fundamentaliausių Valstybės klausimų, kad Lietuvos valdžia, t.y. Seimas būtų formuojamas tiksliai taip, kaip tai nurodyta LR Konstitucijos 55 str., nes kitaip Lietuvos Seimas tampa nelegitymiu ir yra nelegitymiu, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, nes iš neteisės neatsiranda teisė. Visiškai akivaizdu, kad tiesiogia ir lygia teise turi būti renkama 141, t.y. visi Seimo nariai, o dabar tiesiogia teise yra renkama tik 71 Seimo narys, net ir tie 71 Seimo narys niekaip netenkina lygios teisės reikalavimo, nes dalis iš jų yra taip vadinamuose sąrašuose, o kiti ne. Rinkimai per sąrašus yra antikonstituciniai, nes netenkina tiesioginės ir lygios teisės konstitucinio reikalavimo. Taigi Seimas partijų susitarimo būdų, kas laikui bėgant ir nevykdant Konstitucijos reikalavimų, virto partinių gaujų suokalbiu, “pasigamino” tokį korupcijai ir stagnacijai palankų Rinkimų įstatymą, kokį dabar ir turime iš esmės nuo 1992 metų liepos 9 d.
    Prezidentūros darbuotojams buvo paaiškinta apie ką kalbu svarba. JE Prezidentės Dalios Grybauskaitės pastangos tai linkme paakinti Seimą atsisakyti antikonstitucinių sąrašų būtų nepaprastos svarbos. Negaliu garantuoti, tačiau man atrodo, kad nelegitymų Seimą Prezidentas gali bet kuriuo metu paleisti, jeigu nesutinka pataisyti rinkimų įstatymo taip, kad neliktų antikonstitucinių sąrašų.
    2016 metų birželio 3 d. paprašiau prezidentūros darbuotojų informuoti JE LR Prezidentę.
    Po to iš Prezidentūros sekė MIRTINA TYLA, tai dabar ir turime JE Dalios Grybauskaitės metinį pranešimą, kuris iš esmės yra NUSIKALTIMAS prieš Valstybę. Svarbu yra ne vien tai ką pasakė, o dar svarbiau šiuo atveju yra tai, ko NEPASAKĖ. Nepasakydama pasakė, kad pasisako už nelegitymią Lietuvos valdžią. Ir kas iš to, kad Seimas 130 kartų taiso ir taiso alkoholio įstatymą, mat susirūpinę alkoholiu seimūnai pamiršo Lietuvos valstybę. O JE Prezidentei svarbiau 130 kartų taisomas alkoholio įstatymas paminėti, o legitymios Lietuvos valdžios formavimo problema nė motais. Tai įrodo, kad JE Lietuvos Prezidentė visiškai neatsakingai vykdo savo pareigas, iš esmės sulaužo Konstituciją, nes žinodama apie sulaužytą Konstituciją nesiima priemonių atitaisyti padėties ir net puse žodelio apie tai neužsimena savo metiniame pranešime. Tai parodo, kad JE metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS prieš Lietuvos Valstybę.

    Tai kas gi valdo Lietuvą, jei matome tokį pasipriešinimą LR Konstitucijai?
    Kol kas matau politinę sistemą, kuri niekina LR Konstituciją.

    Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
    2016 metų birželio 13 d.
    http://biciulyste.com/aktualijos/dr-jonas-ramanauskas-je-metinis-pranesimas-yra-nusikaltimas-pries-valstybe/#more-4907
    http://www.ekspertai.eu/je-metinis-pranesimas-yra-nusikaltimas-pries-valstybe/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: