Penktadienį Lietuvos statistikos departamentui paskelbus atnaujintus alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenis, legalus vartojimas 2015 m. sudaro 14 litrų absoliutaus alkoholio 15 metų ir vyresniam gyventojui. Šis rodiklis apskaičiuotas pagal atnaujintą metodiką, kurioje įtrauktas atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytas alkoholis. Nors metodikos pokytis įdomus mokslo prasme ir skatina prasmingą diskusiją apie vis tikslesnę alkoholio vartojimo statistiką, tačiau esmė nepasikeitė – lietuviai ir toliau vieni iš daugiausiai geriančių pasaulyje. Aukštą alkoholio vartojimą patvirtina ir Lietuvos visuomenės sveikatos rodikliai.
Alkoholis sukelia daugiau kaip 50 įvairių ligų ir gausybę įvairiuose valstybės gyvenimo srityse matomų neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių. Žalos rodiklių gausa verčia mokslininkus šiuos rodiklius grupuoti, atskirti kurią ligų dalį sukelia išimtinai alkoholis. Pavyzdžiui, visas sergamumas alkoholinėmis psichozėmis arba alkoholine kepenų liga yra sukeliami išimtinai tik alkoholio vartojimo ir laikomi vienais geriausių rodiklių, kuomet norima greitai pažvelgti į alkoholio vartojimo žalos lygį (ar jo pokytį) valstybėje. Taip pat dažnai bendresnė diagnozė – kepenų cirozės ir fibrozės gali būti panaudojamos tarptautiniuose šalių palyginimuose.
Pažvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų bazę, galima nesunkiai palyginti kaip atrodo Lietuva lyginant su kitų šalių rodikliais. Pavyzdžiui, standartizuotas mirtingumas nuo kepenų cirozės ES 2012 m. buvo 12 atvejų tenkančių 100 000 gyventojų, Lietuvoje – 26 atvejai 100 000. Iš visų ES šalių tais metais Lietuvą lenkė tik Rumunija (38 atvejai) ir Vengrija (27 atvejai). Svarbu pabrėžti, kad tų metų Lietuvos rodiklis buvo ženkliai pagerėjęs, nes dar 2007 m. siekė 44 atvejus 100 000 ir ES vidurkį viršijo beveik 4 kartus.
Žvelgiant į Lietuvos alkoholio vartojimo ir jo sukeliamos žalos tendencijas 2007 metus reikėtų išskirti kaip didžiausios alkoholio žalos metus. Vėliau LR Seimui įgyvendinus eilę mokslu pagrįstų alkoholio kontrolės priemonių (ženklus kainos didinimas, alkoholio reklamos draudimas dienos metu, prekybos laiko ribojimai, neblaivių vairuotojų kontrolės priemonės ir t.t.), alkoholio sukeliama žala mažėjo.
Apskaičiuota, kad jei 2007 m. iš viso dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė daugiau nei 4600 žmonių, tai 2008 m. – 4200, o 2011 m. – 3200 (atitinkamai 170, 155 ir 124 mirtys tenkančios 100 000 gyventojų) ir tokius teigiamus pokyčius (neužmirštant įvertinti ekonominės krizės dėl kurios papildomai mažėjo alkoholio įperkamumas, emigracijos ir gyventojų mažėjimo įtakos) galima priskirti mokslu pagrįstos alkoholio kontrolės įgyvendinimui 2007-2009 m. laikotarpiu. Ir vis tik nepaisant tokių teigiamų pokyčių, Lietuva išlieka šalimi patiriančia aukštą alkoholio sukeliamą žalą.
Pastarosiomis savaitėmis alkoholio pramonės ir su ja susijusio verslo atstovų siekis „pataisyti“ alkoholio suvartojimą Lietuvoje gali būti siejamas su šiuo metu Seime svarstomomis naujomis alkoholio kontrolės pataisomis, kurios savo apimtimi prilygsta priemonėms įgyvendintoms 2007-2009 metais. Nors alkoholio kontrolės srityje dirbantys specialistai jau seniai yra pripratę prie su alkoholio prekyba susijusio verslo viešųjų ryšių akcijų suaktyvėjimo, kuomet Seime inicijuojami realų efektą galintys duoti sprendimai, tačiau šį kartą nebuvo pasikuklinta ir į viešąją erdvę paleisti iškraipyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vykdomo tyrimo rezultatai. Belieka tikėtis, kad diskutuojant dėl alkoholio kontrolės priemonių bus vertinamas ne tik alkoholio vartojimo lygis, bet atsižvelgiama į visumą visuomenės sveikatos rodiklių bei matomas teigiamas 2007-2009 m. epizodas Lietuvos alkoholio kontrolėje.
Autorius yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos valdybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, biomedicinos mokslų daktaras
