Juozas Olekas | kam.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paaiškino kodėl priėmė nutarimą neskirti Patriotų premijos filosofės Nerijos Putinaitės knygai „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame paaiškinime teigiama, kad ministras J. Olekas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į visuomenės reakciją ir prieštaringus vertinimus paskelbus apie tai, kad tarp šiųmetinių Patriotų premijos laureatų išrinkta Nerijos Putinaitės knyga „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje.“
Pats krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo sprendimą pagrindė taip:
„Gerbdamas kiekvieno asmens teisę turėti ir reikšti nuomonę, turiu pateikti ir savo asmeninį požiūrį į Justiną Marcinkevičių ir jo kūrybą, kurią kaip pavyzdį pateikia Nerija Putinaitė savo knygoje. Prasidėjus Sąjūdžiui už laisvę ne vieną ir ne du kartus teko stovėti Sąjūdžio tribūnoje už Justino Marcinkevičiaus nugaros. Sovietiniais metais, skirtingai nei Nerija Putinaitė, sėmiausi tvirtybės iš Justino Marcinkevičiaus kūrybos, pasirinkdamas jo „ašarą dievo aky, Lietuva kur tu eini“ ar skiemenuotą LIE-TU-VA. Todėl, atsižvelgdamas į Patriotų premijos skyrimo nuostatus bei visuomenės reakciją, priėmiau sprendimą premijas skirti autorių leidybiniam kolektyvui, atstovaujamam leidinio sudarytojos Julijos Reklaitės, už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ ir už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“ Kristinai Gudonytei. Gimiau tremtyje. Augau sovietinės okupacijos metais. Noriu pasakyti, kad sovietiniais laikais, skirtingai nei tai daro kritikuojantys mane asmenys, į bažnyčią nueidavau dažniau, nei tą darau laisvoje Lietuvoje.“
Pagal Pilietinių ir patriotinių knygų konkurso ir Patriotų premijų skyrimo nuostatus Patriotų premijas įsakymu skiria krašto apsaugos ministras Komisijos teikimu.
Laukiam atsistatydinimo:
IR
konkurso vertinimo komisijos, kurią sudarė literatūros ekspertai Antanas Gailius (komisijos pirmininkas), Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė, Krašto apsaugos viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė
IR
savo asmeninę Priesaiką – :”Vykdyti Konstituciją…” sulaužiusio politbanditiškosios (tuo jau 25-as mėnuo) daug-
umiečių vyriausybės atstovo.
Kiek galima žaisti, kaip Kameronas iš Britanijos išlėkęs, su Obama, jau ir į Kubą lėksiančiu, Potdamų garbių
nutarimų ir asmeninių įsipareigojimų nevykdymu; ši asmeninė atsakomybė (už priesaikos sulaužymą dėl
KT 2014-01-24 nutarimo nevykdymo, “išmušus” iš Lietuvos Konstitucijos visą 125 jos str.) kaip ir gerb.
buvusį Sąjūdžio narį taip ir esamus (perėmusius Trumen su Atley įsipareigojimus) JAV su Didžios Britanijos
vadovais liečia.
“Žaisti” 1945 m. paveldu, garbiu nugalėtojų įsipareigojimu Pasauliui nevalia (ypač noriu-nenoriu kaprizinimuose
į/iš ES tokiam Jos šventenybės britų Valdovės Elžbietos II paskirtąjam premjerui; ji pamena ir tuo labiau atsako
už 1945 m. Valstybės vadovo pasaulinį įsipareigojimą), ne taip, kaip politbanditiškųjų daugumiečių Priesaikos
laužytojas. Jo teisė eit pareigą PRISIEKUS, jau prarasta.
Tai tik laiko klausimas, kaip ir su N.Putinate (skirta/neskirta); ką nuspręs rytoj SĄJŪDIS, taip ir bus su išankstiniu
Seimo perrinkimu, į jį Priesaikas sulaužiusieji tikrai neturės jokių kelių 🙂
Lauksim SĄJŪDŽIO
pradžios,
– žodžio
po KOVO 11-osios.
(Be Sąjūdžio tai
ženkliai liūdniau būtų,
bet ką gi, – čia tik Jo
s p r e n d i m u i ).
Ilgai laukęs dar palauk. 🙂
Ir nebesapnuok.
🙂 🙂 🙂 🙂
Matai, Olekas prisikaitė hebraraščių ir “kiaulėms” deimantų nemėto.
CHA
prisiskaitė
Manyčiau, tragedijos neįvyko.
Tiesiog ponia Putinaitė turės žingsnis po žingsnio nueiti savąjį kelią nuo vidumi tvirtos pušies, kuri juokėsi, iki LIE-TU-VA.
Juk geriausiai tai išmanome, ką patys patyrėme.
Tik linkiu, kad jai nereiktų to kelio eiti tokiom pat aplinkybėm, kaip teko Tautos Poetui.
Kuo nuoširdžiausiai linkiu autorei patirti tyrą, skaidrų, skambantį atrastos savosios LIE-TU-VOS – su jos sielvartu, išdavystėm, vargais ir pergalėm – džiaugsmą. O tada nuoširdžiai pamilti visą Lietuvą – su jos didvyriais ir sūnumis paklydėliais, ir pačiai tapti tautą Meilėje jungiančia, ne skaldančia grandimi… Nuo skaldymo tik vienas žingsnis iki išdavystės.
Taip, ji eis savo keliu link Lietuvos…, tačiau pirmiau turės nuo kelio nušluoti prakeiktus kryžiuočius. Arba bent kažkaip “nehebrakultūringai” apeiti.
Lietuva laisva ir jai laukti kol Putinaitė “nueis savąjį kelią žingsnis po žingsnio” nėra ko… Tegul ji sau vaikšto atsigręžiodama ar ne…, o Lietuva tą jo kreivą ruožą jau yra nuėjusi kartu su “Tautos Poetu”, taigi jai traukti ir traukti tiesiai tiesiai savo keliu… Ir Oleko žingsnis – yra būtent juo…
Oleką galima vertinti įvairiai, bet faktas, kad šįkart jis tą premiją išgelbėjo nuo eilinio išvoliojimo mėšle (kaip Barono ir Co. atveju). O tikėtis, kad visokios komsomolkos “ateis į protą” ir pavirs normaliais žmonėmis, aišku, galima – bet tai yra TAIP naivu… 🙂
Reikėtu apdairiau vertinti Barono aptarimą dėl Pilėnų atminimo mistikos, kuri biblijiniu siužetu dvelkia ne didvyriškumu, o tautos susinaikinimo ar sunaikinimo dvasia. Argi tai tautinė idilija?
Teip! Tas pats pasakytina ir apie partizanus – “ne didvyriškumu, o tautos susinaikinimo ar sunaikinimo dvasia”! Mat, kokie piktavaliai, pasirodo! Na, nieko – atsiras Barono lygio veikėjas ir išaiškins, kad jie ten iš baimės bunkeriuose sprogdinosi, o mes galėsim “apdairiau vertinti [jo] aptarimą dėl [partizanų] atminimo mistikos”. 🙂
Sąjūdžio laikais būtent dideliu autoritetu pasižymėjusio Justino Marcinkevičiaus Žodis prikėlė Lietuvą. Tai tikras Lietuvis-Mūras, Jo balsas tvirtas, žodžiai aiškūs…Tai ne dvišako liežuvio(kaip indėnai sakė) meistras, tai aiškus, atviras Protas buvo. Daug šakalų ir gyvačių Lietuvoje, ypač pastaruoju metu, žeminančių mūsų Tautą, jos didvyrius, ėmė aktyviai reikštis. Dėkui socdemų atstovams už drąsą, už neprisitaikėliškumą, skiriant premijas, kurių tie nenusipelno…
…tiksliau, “neskiriant premijų tiems, kas jų nenusipelno”…
Dėkui Ministrui. Principingas poelgis. Gana, jau paniekintas Pilėnų atminimas – KAM davus premiją Baronui ir Ko. Šiandien putinaitė? Rytoj putinas? Dėkime taška. Nepraeis euroburokevičiai.
Kiek supratau iš anonso, p. Miliūtė giliai pasipiktinusi?
Na, ji tiesiog rado temą savo pliurpalų laidai. 🙂
Apskritai Baronas ir Ko, jeigu turi savigarbos, tai gautą Patrioto premiją turėtų grąžinti. Juk pilėniškių niekinimas žeidžia ir partizanus, kai šie, neturėdami kitos išeities dėl to, kad patekę į priešo nagus neišduotų draugų, pasirinkdavo mirtį.
Kaip sykis pats parašiau palyginimą su partizanais – ir Tamstos komentarą pamačiau. Vadinasi, šiuo klausimu vienodai mąstom. 🙂
O dėl savigarbos – jei Baronas ir Ko. būtų jos turėję, ta knygiūkštė apskritai nebūtų pasirodžiusi, tad dabar kažko iš jų tikėtis būtų naivu. Vis dėlto, man nerimą kelia ne tai – savo šalį ir tautą dergiančių atmatų buvo visais laikais – ir bus ateityje. Bet štai faktas, kad KAM (!) tokiems padarams jau kelintą kartą skiria Patriotų premiją, jų rašliavas pripažindama “pilietiškomis ir patriotiškomis metų knygomis” – verčia rimtai susimąstyti…
Apgailėtina ministerio pozicija, griaunanti demokratinių sprendimų principus. N.Putinaitės darbas tikrai vertas patriotų premijos, rašytoja ir mokslininkė kruopščiai ir tiksliai atskleidžia sovietmečiu vykusius reiškinius, susinusius Lietuvą.
Kaip tik atvirkščiai: ministras pasielgė labai teisingai.
“N.Putinaitės darbas tikrai vertas patriotų premijos”- galbūt, bet TIKRAI ne Lietuvos patriotų. 😉
Jeigu šitai “etatinei” mūsų tautos šviesuolių (Basanavičiaus, Kudirkos) šmeižikei ir niekintojai premiją skirtų rasiejos ambasada ir išmokėtų rubliais – va, tada tai būtų adekvatu. O dabar – ne. 🙂
Teisingai, Olekai, gerai.kad socialdemokratai turi stuburą
Kadangi vaikštau žeme ir toli esu nuo intelektualinių bruzdėjimų, ažiotažas apie Putinaitę ir jos poziciją tautos atžvilgiu, paskatino susidomėjimą, kodėl gi premija neskirta ”daktarei”. Kaip šiandien teko girdėti kitą filosofą iš Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto, Lietuva teturi du vertus piliečius. Tai minėta daktarė ir Venslovų Tomukas, (gal ir pats filosofas) to paties Venslovo, ”saulę” iš Maskvos mums pargabenusio, sūnelis. O išvadoje įdomus sutapimas, kada pavardžių giminingumas ir pažiūras suvienodina……
Geras pastebėjimas. 🙂
Beje, kas ten tas “filosofas”? VDU jau seniai garsėja kaip liberastų irštva, net gėda, kad kažkada mano alma mater buvo. Antra vertus, dar yra ten ir normalių žmonių likę (pvz. prof. A. Butkus).
Pasiaiškink, ar jis ne liuteronas ?
Ar A.Butkus? 🙂
Gėda, kad turim tokių asabų, kaip Putinaitė, be to, ką ji padarė su J,Basanavičium, J.Marcinkevičium, jos iniciatyva drauge su Steponavičiu ir Kubiliu uždaryta šimtai mokyklų, sudrapaslinta Mokslų Akademijos struktūra ir kt.; reikia ne tik griaut, bet ir statyt , o tam reikia visdėlto turėt proto ir gero noro savo šaliai netik pagiežą.
N. Putinaitė pagyrė Tarybinį ateizmą. Žodžiu, pavarė ant božnycos ir šiand. kryžiuočių.
O krikščionybės propogandistui Polekui ir kapelionui tai nepatiko ?