Vasario 16 d., antradienį, 13 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks parodos „Lietuvos valstybiniai apdovanojimai 1918–1940 m. iš Algirdo Aužbikavičiaus rinkinio“ atidarymas. Renginio metu vyks pokalbis tema „Įteikti ir neįteikti apdovanojimai“, kuriame mintimis ir įžvalgomis pasidalins istorikas dr. Vytautas Jokubauskas ir kolekcininkas Algirdas Aužbikavičius.
Tarpukario Lietuvos apdovanojimus jau 20 metų kaupiantis A. Aužbikavičius savo, kaip kolekcininko, veiklą pradėjo dar anksčiau, rinkdamas pašto ženklus, pinigus ir įvairius buities daiktus. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis pradėjo domėtis tarpukario Lietuvos istorija, o bevartant istorinius šaltinius akį patraukė 1918–1940 m. teikti valstybiniai apdovanojimai ir jų liudijimai. Palaipsniui tai peraugo į lietuviškų apdovanojimų kolekcijos rinkimą.
Šioje kolekcijoje jau yra sukaupta nemaža dalis minėtu laikotarpiu teiktų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų apdovanojimų: Vyties kryžius, Vyčio kryžius, Vytauto Didžiojo ir DLK Gedimino ordinai, šių ordinų medaliai, Šaulių žvaigždė ir medalis, Klaipėdos nepriklausomybės medalis ir kt. A. Aužbikavičius taip pat renka ir apdovanojimų dokumentus – liudijimus.
Laikui bėgant A. Aužbikavičiui vien tik gauti apdovanojimą ir pasidėti į kolekciją nebepakako, todėl pradėjo domėtis, kiek ir kokių jų buvo įteikta, už ką teikti bei kam. Pagrindiniu informacijos šaltiniu tapo A. Astiko knyga „Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai“, V. Kavaliausko knyga „Už nuopelnus Lietuvai“, kitų kolekcininkų pasidalintos žinios. Besidomėdamas apdovanojimų istorijomis A. Aužbikavičius išsiaiškino, kad ne visi įsteigti apdovanojimai buvo pagaminti. Taip pat kai kurie jų buvo įsteigti, pagaminti, tačiau taip ir liko neįteikti, o po 50 metų nežinios dalis jų pasirodė kolekcininkų pasaulyje.
Išlikusių apdovanojimų nėra daug. Lietuvai praradus nepriklausomybę 1941 m. dalis jų buvo paslėpta ir užmiršta, kai kuriuos sunaikino okupacinė valdžia. Todėl kolekciją papildyti trūkstamais apdovanojimais nėra lengva. Tai kolekcininko darbą padaro sunkesnį, bet tuo pačiu ir įdomesnį.
