Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Rengiamas žygių ciklas „Atrask Sirvėtos salą“

Marius Semaška, www.alkas.lt
2016-01-31 14:23:39
0
Rengiamas žygių ciklas „Atrask Sirvėtos salą“
Sirvetos sala_vstt.lt
vstt.lt nuotr.

Rytų Lietuvoje, įvairiomis kalvelėmis net iki 289 metrų virš jūros lygio iškyla Švenčionių aukštuma. Aukščiausių kalvų grandinė, nutįsusi iš pietų į šiaurę, atskiria dviejų upių baseinus – vakarų pusėje Nemuno, o šiaurės rytuose Dauguvos. Nuo 1992 metų šiame kalvų vandenyne yra skalaujama Sirvėtos regioninio parko sala. Saugomos teritorijos direkcija šiais metais organizuoja pažintinių žygių ciklą, kuris skirtas „Benduomenių metams“ ir kviečia iš naujo atrasti, ištyrinėti kalvotąją „Sirvėtos salą“.

Pagrindiniai šių žygių, kurių numatoma po vieną kiekvieno mėnesio pabaigoje, principai yra vengti įprastų kelių, maršrutų, keliauti miškų keliukais, senais, dabar gamtos glėbyje nykstančiais keliais, upelių raguvomis, banguotais laukais, ežerų dubaklonių kraštais… Kelyje, žinoma, aplankant gamtos ir kultūros paveldo objektus, tačiau neapsiribojant tik tuo – šių žemių istorijos detalės slypi visur. Kiekvienas akmuo ar jų grupė, buvusių sodybų liekanos, duobės kalvų šlaituose ar tiesiog vienišas medis lauko vidury slepia savyje tam tikro laikotarpio įvykius. Taip pat neatsiejami nuo vietovių ir čia gyvenantys žmonės, nes būtent jie ir yra tų slypinčių istorijos detalių pasakotojai ir informacijos nešėjai.

Pirmasis, įžanginis žygis įvyko sausio 23 d. Pradžios taškas buvo Aučynų kaimo kryžius, stovintis sankryžoje, o tikslas – pasiekti Kačėniškės piliakalnį iš pietų pusės. Taigi dėl to ir žygis buvo pakrikštytas vardu „Nuo piliakalnio prie piliakalnio“.

Šalia žygio pradžios tašką žyminčio ąžuolinio Aučynų kryžiaus, pagaminto liaudies meistro Arvydo Cicėno ir pašventinto 2011 metais,  rytuose matomas Aučynų piliakalnis, datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia. Objektą tyrinėjo Lietuvos istorijos institutas 1958-aisiais ir 1971 metas. Vakariniame šlaite, Šventa-Ceikiniai žvyrkelio link rasta senovės gyvenvietė. Už Aučynų kapinaičių, kairėje, tarp priaugusių pušelių bei eglių išryškėja senasis kelias. Juo mes ir patraukiame tolyn, įžengdami į Čiūlėnų geomorfologinį draustinį…

Šioje atkarpoje galima greitai pajusti, kad toks draustinis įsteigtas čia ne šiaip sau – jau po kelių šimtų metrų palaipsniui kylame į pirmąją kalvą, nuo kurios leidžiantis eglynų apsuptyje patenki į žemesnį, šlapesnį pažemėjimą, už kurio vėl šlaitas stiebiasi į viršų. Netrukus suvoki, kad toks bangavimas bus įprastas žygio akcentas. Dalyviai net pasiūlė naują smagų ir taiklų šių bangų apibūdinimą – „Čiūlėnų pilveliai“. Šių pilvelių šlaituose nemaža įvairaus dydžio apsamanojusių akmenų, tarsi žyminčių svarbų tašką ar atitinkamą ribą. Nukeliavus tik vieną kilometrą šiuo banguotuoju miškeliu, išeiname į atvirą vietovę. Vos matomas keliukas kviečia eiti į dešinę, į rytų pusę.

Tačiau priekyje išnyra tikrai nemaža, išskirtinė kalva. Net norisi ją kažkaip pavadinti. Bet paieškojus šios teritorijos senuose žemėlapiuose netikėtai pamatai, kad kiekviena kalvelė, šlapynė, laukymė turi savo vardą, kuris pasiliko kažkur tolimoje praeityje. Ir pagalvojus nieko nuostabaus – juk tokių objektų pavadinimus sumąsto žmonės. Dažnai jie būna siejami su žemės sklypo savininko pavarde, ypatinga objekto forma ar tiesiog su tam tikrais visų atmintyje įstrigusiais įvykiais. Įdomu, kad kelyje dar nesutikus nei vieno vietinio, jau prisilieti prie kuriamo kultūrinio paveldo.

Taigi, sužinojus, kad ši kalva „Ilgučių“ vardu vadinama, pasijunti tarsi iš naujo atradęs, atrodo, žinomą, matytą teritoriją. O nuo Ilgučių kalvelės viršūnės atsiveria nedidelis slėnis, kur tolumoje matomos Vaikučių kaimo sodybos. Kitais metų laikais šiose pievose ganosi avių bandos… pasukę į rytus einame toliau ir priešaky šalia šlapynės matomos tvarto, o tolėliau, aukščiau, kito pastato ir vaismedžių liekanos liudija čia buvus sodybą. Gal čia ir gyveno Ilgučiai? Senuose, 1945 metų žemėlapiuose pažymima, kad kaimą sudarė 21 sodyba…

Palei žaliaskarių eglių sieną keliaudami toliau ir kirsdami seklų upelį, nenustembame, kad vėl teks ropštis į nemažą kalvą.

Tačiau būtent tai kelionei suteikia šarmo ir nevargina, nes visada įdomu kas gi bus už šios ar kitos kalvos. Užkopus į šią viršūnę po giliu sniego sluoksniu esančių dirbamų laukų gale pasimato pirmieji to paties Vaikučių kaimo stogai. Ir aiškiai išryškėja esanti riba tarp užnugaryje paliktų natūralių, neliestų kalvų ir tarp tokių, kurios tapusios dirbamais laukais. Kitaip sakant, įžengiame į gyvenamą teritoriją. Vis tik nereikia skubėti prie kelio, vingiuojančio per kaimą. Pasukus į kairę, į šiaurės rytus ir taikant į pailgos kalvelės, apaugusios pušimis kraštą, atrandame kelis didelius akmenis. Pačiame pakraštyje du iš jų ypač atkreipia dėmesį – vienas didesnis, beveik plokščias, kitas gi visai palyginti mažas. Žiūrint į juos kartu iškyla natūrali žmogaus akiai asociacija – stalas ir kėdė. Tarsi tyčia. Pasirodo, šie objektai taip pat turi vardus, po kuriais slypi tikrai išskirtiniai istorijos ir kultūros aspektai. Tai Kupoliakalnis. Būtent čia apylinkių gyventojai susirinkdavo į šventę, kurios metu džiaugtasi užderėjusiu derliumi, šokta, linksmintasi, puoštasi vainikais ir vaišintasi visų suneštomis vaišėmis. Taigi akmenys ir yra vaišėms susidėti skirti „baldai“. Tai rodo seną tokio susibūrimo kilmę. Bėgant laikui, žinoma, gilią prasmę turinti tradicija nyko, liko tik atskiros detalės pasakojimuose, prisiminimuose. Pasak vietinių, būtent šios vaišės ant akmens Vaikučių kaime ir vadintos „Kupolėmis“.

Keliaujant per kaimą tolyn Čiūlėnų link, kalvos, kuri galima sakyti yra tarsi riba tarp dviejų kaimų, papėdėje galima atrasti dar vieną įdomų, suskilusį akmenį – tai Vaikučių akmuo su pėda. Apie jį pasakojama sakmėje, kuri taip ir vadinasi „Akmuo su pėda“. Ženklą ar pėdą akmenyje paliko milžinas, spausdamas po juo buvusį velniūkštį… O vardas to milžino ir buvo Vaikutis.

Praėjus Čiūlėnų kaimo kryžių prie kelio, pasukus į rytus ir užnugaryje palikus kaimo sodybas, palaipsniui nusileidžiama į Mažežerio upelio slėnį. Šis nedidelis upeliukas teka iš Mažerio ežerėlio į Šventą arba Rakštelių ežerą. Kadangi buvo šaltos dienos, pereiti Mažežerį ir keliauti kitais metų laikais paprastai šlapia vietove yra visai nesudėtinga. Ir žiema turi privalumų.

Iš žemesnės vietos vėl užkylame į nemažą paaukštėjimą – tai Bielionių kalva. Vakarų pusėje galima atrasti Bielionių dvaro liekanas – pastatų pamatus, klevų alėją, tvenkinį. Tačiau žygio tikslas šiaurėje, tad patraukiame į šviesų, ir, savaime supranta, kalvotą, mišką. Teisingą kryptį tarsi natūralūs kelio ženklai nurodo du nemaži ąžuolai, mat šalia jų ir vingiuoja senasis keliukas. Pastarasis dingsta laukymėje, kur, iškirtus medžius atsivėrė „Čiūlėnų pilvelių“ bangavimas, kuris palaipsniui stiprėja ir, priešaky netikėtai ištįsta pailgas, 212 metrų virš jūros lygio pasistiebęs, Mergežerio ir pelkynų ribojamas gūbrys, – Kačėniškės piliakalnis.

Piliakalnis buvo žvalgytas 1958 m. Ekspedicijos metu pastebėtas ryškus kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota keramika, tinko gabalais ir apdegusiais akmenimis. 1987 m. trečios ekspedicijos metu pastebėta senovės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis.

2013 m. čia atlikti tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai. Remiantis archeologiniais radiniais, daromos prielaidos, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu I tūkst. pr. Kr. pabaigoje bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu I tūkst. pradžioje – viduryje. Žvalgymai metalo detektoriumi atlikti piliakalnio aikštelėje, taip pat papilyje ir priešpilyje. Aptikta apie 20 XX a. tarybinių ir Lietuvos Respublikos monetų, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų šovinių tūtelės.

Šalia esantis Mergežerio ežeras dar vadinamas Perkūnežeriu. Pasakojama, kad seniau, ežero pakrantėje buvo troba, kur gyveno trys seserys. Kartą jos nuskendo. Seni žmonės sako: ,,Neik neik ti untrauks tan ežeran, ti gi trys mergas nuskendo“.

Tačiau laikyti šį kultūros paveldo objektą kaip vieną tašką būtų neteisinga. Mat visai šalia yra Garnių alkas. Vietiniai šį alką dar vadina Varcekalnio vardu. Varcia  ar ,,Varčia“ – tartum vartai, vieta kur yra išėjimas (įėjimas), riba…

Keliaujant nuo piliakalnio žvyrkelio Šventa-Ceikiniai link, galima pamatyti miško aikštelėje esantį kapą. Tai buvusios sodybos vieta, kur 1952 metų kovo 27 dieną buvusio Bujutiškės vienkiemio Vaiškūnų sodyboje susišaudymo metu žuvo daugelio partizaninių operacijų iniciatorius ir organizatorius, Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadas Vincentas Žaliaduonis-Rokas, Dijakonas, Cezaris (g. 1910 m.), partizanas Mykolas Cicėnas-Erškėtis (g. 1904 m.) ir sodybos šeimininkas, aktyvus partizanų rėmėjas Mykolas Vaiškūnas (g. 1904 m.).

Autorius yra Sirvėtos regioninio parko direkcijos darbuotojas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei
  2. Pagramančio regioniniame parke vyko darganotas baidarių žygis „Žemyn upe“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saugokimės ligų, plintančių per vandenį
Gamta ir žmogus

Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus

2025 07 11
Maisto taryba
Lietuvoje

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
Užsienyje

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Troleibusas
Lietuvoje

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Specialistai ragina šulinių vandenį gerti tik įsitikinus, kad jis saugus
  • Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų
  • D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

Kiti Straipsniai

Troleibusas

Vilnius įsigis 73 naujus troleibusus

2025 07 11
„airBaltic“ lėktuvas

Pirmąjį pusmetį oro keleivių skaičius augo beveik dešimtadaliu

2025 07 08
Juodkalnija

Juodkalniją reikia ne tik pamatyti, bet ir pajausti

2025 07 07
DFDS keltas

Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

2025 07 06
Atostogos | zenpr.lt nuotr.

Kuriose užsienio šalyse atostogos nuostolingiausios?

2025 07 06
Pasienis

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Traukiniai

Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet

2025 07 03
S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies | Autorės nuotr.

S. Burneikaitė. Mintys, grįžus iš Tekančios saulės šalies

2025 07 02
„Wizz Air“ lėktuvas

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Naivus klausimas apie D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • >Skutui apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Vėl dega :( apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žuvis. Rūkytas karšis | Alko nuotr.

Plungė – gera vieta kurtis ir augti pasaulinio lygio verslui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai