Grafas S. K. Kosakovskis (1837 06 21–1905 11 04) – išskirtinė asmenybė Lietuvos ir Lenkijos fotografijos istorijoje. Buvo tradicinių pažiūrų aristokratas, tačiau žavėjosi demokratišku buržuazinės kultūros išradimu – šviesoraščiu. Priklausė mėgėjams, tačiau savo veiklą organizavo pagal profesionalios fotoįmonės standartus. Intensyviai fotografuodamas, per dešimtmetį sukaupė apie 8000 stiklo negatyvų, tačiau po mirties liko visiškai užmirštas, o jo milžiniškas fotoplokštelių rinkinys be pėdsakų dingo per Pirmąjį pasaulinį karą.
K. Kosakovskis fotografavo įvairiose Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos vietovėse, bet daugiausia – Varšuvoje, kur gyveno žiemą, ir savo gimtajame Lietuvos dvare Vaitkuškyje, kur praleisdavo šiltojo sezono mėnesius. Netoli Ukmergės esantis Vaitkuškis tapo svarbiausia S. K. Kosakovskio kūrybos vieta. Čia 1894 m. grafas įsteigė laboratoriją ir ją pavadino Mėgėjiška fotostudija „Vaitkuškis“. Kasmet šioje dirbtuvėje būdavo pagaminama šimtai nuotraukų.
Ištisą dešimtį metų S. K. Kosakovskis fiksavo dvaro interjerus, apylinkes ir vietos gyventojus: šeimą, giminaičius, vaikų mokytojus, tarnus, Ukmergės apskrities dvarininkus, katalikų dvasininkus, laisvųjų profesijų atstovus, carinės administracijos pareigūnus, lietuvių valstiečius, žydų amatininkus, čigonus. Tai – kolektyvinis lokalios bendruomenės portretas.
Nors Vaitkuškio darbų apimtys prilygo nedidelės komercinės fotostudijos produkcijos mastams, nė vieno atspaudo S. K. Kosakovskis niekada nepardavė. Fotografijas jis kaupė savo albumuose arba dovanodavo giminaičiams, bičiuliams ir dvaro tarnautojams. Dalis šių atspaudų išliko privačiuose giminės archyvuose, taip pat įvairiose Lietuvos ir kaimyninių šalių atminties institucijose. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus turi didžiausią S. K. Kosakovskio fotografijų kolekciją, kurią sudaro 6148 vienetai. Parodoje eksponuojamas tik nedidelis šio rinkinio fragmentas – estetine raiška ir modelio tipažu išsiskiriantys moterų ir vaikų portretai.
Kartu su paroda buvo pristatyta dailės istorikės Jolitos Mulevičiūtės parengta knyga „Vaitkuškis“: grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija“.
Paroda ir leidinys – bendras Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto projektas, skirtas paminėti 110-ąsias S. K. Kosakovskio mirties metines.
Paroda veiks iki šių metų kovo 6 dienos.
Kažin ar paroda “mėgėjiška”? Man rodos, kad ji parengta tikrai profesionaliai ir vizualiai išraiškingai. Gal norėta pasakyti, kad eksponuojamos “mėgėjiškos” S. K. Kosakovskio nuotraukos? Nors irgi, straipsnio tekstas byloja, kad grafas “savo veiklą organizavo pagal profesionalios fotoįmonės standartus”… Vėlgi, ką reiškia “19 a. grafo”? Negi XIX a. šis titulas turėjo kitokį turinį, nei XX a.? Žodžiu, straipsnio pavadinimui galėjo būvo skirti daugiau dėmesio.