Mokslininkai paaiškino, kodėl Lietuvoje reformos vykdomos nesėkmingai

Norint sėkmingai įgyvendinti Vyriausybės reformas reikalingas išankstinis pasirengimas, svarbiausių prioritetų išskyrimas, pakankamas jų finansavimas ir nuolatinis politinis dėmesys bei gebanti mobilizuoti visuomenę lyderystė. Neišpildžius šių sąlygų, anot tyrėjų, laukia tikėtinos nesėkmės, kurias patyrė A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Tokias išvadas pateikė VU TSPMI politologai, visapusiška ištyrę XV-osios 2008 – 2012 metų Vyriausybės veiklos rezultatus.Tyrimui vadovavo viešosios politikos ekspertas prof. V. Nakrošis, atskiras reformas nagrinėjo mokslininkai E. Barcevičius, E. Čeponytė, D. Likaitė, V. Nakrošis, N. Putinaitė, M. Skuodis, R. Švedas, R. Vilpišauskas.

Pirmajame tokio pobūdžio tyrime Lietuvoje nagrinėti šeši pagrindiniai vadinamosios krizinės A.Kubiliaus Vyriausybės veiklos prioritetai: daugiabučių namų renovacijos programa, valstybės tarnybos ir pensijų reformos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkymas, aukštojo mokslo reforma bei strateginiai energetiniai projektai.

Tyrimo išvados – lentelėje, kurioje palyginama penkioliktosios Vyriausybės veiklos prioritetų įgyvendinimo sėkmė pagal tris viešosios politikos sėkmės dimensijas.

Šaltinis: V. Nakrošis, E. Barcevičius, R. Vilpišauskas (sud.), Kada reformos virsta pokyčiais? Politinis dėmesys, palaikymo koalicijos ir lyderystė A. Kubiliaus vyriausybės veiklos 2008–2012 m. laikotarpiu, Vilniaus universiteto leidykla, 2015.

* Pensijų reformos įvertinimas būtų labiau teigiamas, jei vertintume tik kaupiamosios pensijų sistemos reformą, kuri buvo gana sėkminga programine ir proceso prasme.

Apibendrindamas tyrimo išvadas, prof. V. Nakrošis teigė, kad labiau dominuoja nesėkmingos reformos, tačiau nepaisant finansų ir ekonomikos krizės, ties mažuma balansavusios valdančiosios daugumos ir sudėtingų santykių joje, A.Kubiliaus Vyriausybei pavyko pasiekti svarbių laimėjimų, ypatingai reformuojant aukštąjį mokslą ir kaupiamąją pensijų sistemą, taip pat optimizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Tai turėtų skatinti tęsti reformas, toliau imantis iniciatyvos neatmetant klaidų galimybės.

Tyrimo pagrindu išleistos kolektyvinės monografijos „Kada reformos virsta pokyčiais? Politinis dėmesys, palaikymo koalicijos ir lyderystė A. Kubiliaus Vyriausybės veiklos 2008–2012 m. laikotarpiu“ pristatyme VU TSPMI dalyvavęs Andrius Kubilius teigiamai įvertino pasirodžiusią knygą ir mokslininkų darbą. Komentuodamas tyrimą, buvusios Vyriausybės vadovas A.Kubilius pabrėžė, kad stambius geopolitinius projektus galima įgyvendinti tik esant plačiam politiniam konsensusui ir Baltijos šalims veikiant vieningai, ko, įgyvendinant stambius geopolitinius projektus, pritrūko. Anot jo, didžiausia valstybės problema yra politinio elito silpnumas, nepasirengimas intelektualiai lyderystei, negebėjimas matyti Lietuvos globaliame kontekste ir projektuoti ilgalaikę Lietuvos ateitį.

Tyrimo rezultatus taip pat komentavo keturi buvę ministrai. A.Čaplikas pastebėjo, kad reformų darymas neatnešė politinės sėkmės nei koalicijai, nei asmeniškai ministrams. Anot buvusio švietimo ir mokslo ministro  G.Steponavičiaus, krizės yra tinkamas metas reformų įgyvendinimui. Politikas taip pat pabrėžė reformų įgyvendinimo tempo svarbą ir pasitikėjimo tarp koalicijos partnerių svarbą.

TSPMI tyrėjų komandas atliktas tyrimas rodo, kad, esant pakankamų sąlygų deriniui, galima sėkmingai pasiekti išsikeltus uždavinius. Tokie sukrėtimai kaip ekonominė krizė ar politiniai pokyčiai valdančiųjų sudėtyje po Seimo rinkimų nėra pakankama sąlyga. Lietuvos banko valdybos narės ir Vilniaus universiteto tarybos pirmininkės I. Šimonytės nuomone, „Už reformuojamą sritį atsakinga politinė vadovybė turi veikti kaip reformos Vytis, tiek telkdama palaikymo koaliciją, tiek bendraudama su oponentais, tiek paaiškindama visuomenei reformos tikslus, rezultatus ir naudą“.

Knygos autoriai planuoja tirti ir dabartinės A.Butkevičiaus Vyriausybės veiklos rezultatus.

Kolektyvinės monografijos santrauką galima rasti čia.