„Scanoramoje“ – nepaprastos istorijos apie paprastus žmones

Lapkričio 5 dieną prasidėsiančios 13-osios „Scanoramos“ programoje – gardus kąsnelis išrankiausio skonio kino gerbėjams. Tai trikdantys, novatoriški, kino festivaliuose aplodismentais sutikti patyrusių kino meistrų darbai, kuriuose nepaprastai pasakojamos paprastų žmonių istorijos.

Vienas tokių filmų – Izraelio režisieriaus Elado Keidano darbas „Pavėluota mintis“ (Afterthought, 2015), Izraelio kino akademijos apdovanojimuose, prilyginamuose izraeliečių „Oskarams“, susišlavęs kone visas svarbiausias nominacijas – geriausio filmo, geriausio scenarijaus, geriausio montažo ir geriausio garso. Filmas buvo pastabėtas ir Kanų kino festivalyje – ten buvo nominuotas „Auksinės kameros“ apdovanojimui. Filosofinėje komedijoje blaškosi du vyrai – Mošė ir Uris. Uris siekia išvengti karinės tarnybos, o Mošė gyvenimo prasmę randa pamesto žmonos auskaro paieškose. Pasak režisieriaus E. Keidano, šiedu tragikomiški personažai yra Izraelio alegorija – tai istorija apie žmones, negalinčius pasirinkti savojo kelio, nors šis tiesiai po kojomis.

Savo kelio neranda ir filmo „Kosmosas“ (Cosmos, 2015) herojus Vitoldas – teisės studijų vis nepabaigiantis studentas. Lenkų kilmės Prancūzijoje kuriančio režisierius Anžejaus Zulavskio po 15 metų pertraukos sukurta sudėtinga, nerimo ir seksualinės įtampos kupina istorija Tarptautiniame Lokarno kino festivalyje pelnė apdovanojimą už geriausią režisūrą. Sutrikęs, nervingas jaunuolis, keista jo simpatija ir sode pakartas žvirblis – kurioziškame ir aštriame filme meistriškai supintas siužetas daugeliui kino gerbėjų, anot paties režisieriaus, gali priminti Alfredo Hičkoko kino pasakojimus.

Lokarno kino festivalio konkursinėje programoje varžėsi ir legendinio gruzinų režisieriaus, taip pat kuriančio Prancūzijoje, Otaro Ioselianio naujausias filmas „Žiemos daina“ (Winter Song, 2015). Režisierius nevengia satyros, prieštarų bei švelnaus liūdesio ir pasakoja apie juoką ir graudulį keliančią šiuolaikinių vertybių kaitą – turtinguosius, švaistančius savo gyvenimus intrigoms, siekiui turėti dar daugiau, ir tuos, kurie jiems pavydi – vargšus, svajojančius atsidurti turtuolių vietoje. Ir vieni, ir kiti gyvena ne šiandiena, o rytojumi, tačiau laimės nepasiekia nei vieni jų.

Paprastų ir kartais tragikomiškų žmonių temą tęsia ir naujausias rumunų režisieriaus Radu Munteano filmas „Aukštu žemiau“ (One Floor Below, 2015). Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“ dalyvavusio filmo autorius „Scanoramos“ žiūrovams jau pažįstamas – 2010 metais festivalyje buvo rodyta jo drama „Antradienis, po Kalėdų“. Naujausiame savo filme režisierius pasakoja smalsaus kaimyno, tapusio nusikaltimo liudininku, tačiau nedrįsusio kištis ne į savo reikalus, savigraužos istoriją.

„Šis filmas ne apie herojus ar žmones, sėkmingai nugalinčius visus gyvenimo sunkumus ir sąžinės priekaištus. Tai filmas apie žmones, turinčius daugiau silpnybių̨ nei stiprybių̨ – tokius, kaip kiekvienas iš mūsų“, – apie filmą pasakojo režisierius R. Munteanas.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 5–22 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.