Rugpjūčio mėnesio 24 dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas gužučiu, busilu, starkumi. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės jau nebevalgydavo. Apytikriai šiuo metu kaimuose buvo kerpamos avys. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėjo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti, apgraužti – visas derlius nuimtas.
Šią dieną merginos burdavo savo ateitį, iškasdamos duobutę nupjautuose laukuose. Buvo tikima, kad jei po dienos duobutėje voras tinklą nuaus – mergina ištekės už turtuolio, o jei skruzdėlytė duobutėje ropinės – už vargšo.
Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdamas į krikščionišką tikėjimą. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį odą.
Liaudyje buvo paplitę ir oro spėjimai: Jei per Šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Jei šią dieną gandras snape neša lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra. Senbernius ir vienišius neretai pajuokdavo – „vaikšto kaip gandras po Baltramiejaus“, mat po Šv. Baltramiejaus Lietuvoje likdavo tik vieniši sužeisti, nepajėgę išskristi kartu su kitais gandrai.
Saulėti ir šilti orai tinkamiausi sklandytojui gandrui. Mūsų nacionalinis paukštis per dieną sugeba nuskristi iki kelių šimtų kilometrų. Pasigavę kylančio oro sroves, gandrai nesunkiai pakyla į daugiau, nei kilometro aukštį. Tada vienu metu galima suskaičiuoti net kelis šimtus ratus sukančių skrajūnų. Tad tikrai verta pasidairyti į rudenėjantį dangų ir tikrai pavyks pasigrožėti neįprastu reginiu.
Gandrų kalendorius labai glaustas: iki rugpjūčio pabaigos dauguma gandrų apleis perimvietes ir mūsų kraštą. Ne veltui rugpjūčio 24 – oji, – Šv. Baltramiejaus diena, siejama su gandrų palydomis.
Palinkėkime gandrams laimingo skrydžio.
Linkime jums ištvermės,nepalūžti ir sėkmingai pasiekti žiemojimo vietą.Esate ilgesyje laukiami Lietuvos žemelėje,kiekviena dar išlikusi kaimo trobelė,žmonės joje,trokšta,kad parskridę įsikurtumėte jų sodyboje.Tai visada buvo ir išliko nuostabia siekemybe:).