Nepaisant naftininkų pažadų užtvindyti Europą pigiomis skalūnų dujomis ir taip užtikrinti energetinę nepriklausomybę, europiečiai šią naują iš JAV ateinančią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją pasitinka skeptiškai. Be visuomenėje kylančių protestų ir nesutarimų priimant sprendimus ES šalyse narėse, karštos diskusijos vyksta ir Europos Sąjungos valdžios institucijose, koks skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos reglamentavimas reikalingas ES lygiu. Birželio 4 dieną Europos Parlamente Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Europeisnotforshale!“ („Europa – ne skalūnams!“) įvairių šalių patirtys atskleidė didelius skirtumus reglamentavimo srityje ir naftos korporacijų interesų pranašumą prieš kai kurių Europos valstybių piliečių interesus. Tačiau Europos Komisijos atstovai tvirtina: prieš imantis kokių nors teisinių visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priemonių, reikia pilnai įvertinti esamų rekomendacinių dokumentų veiksmingumą.
Europos Komisijos rekomendacijos nepakankamos
Konferencijoje diskutavo Europos Parlamento (EP) nariai, Europos Komisijos (EK) atstovai, situaciją savo šalyse pristatė pilietinės visuomenės atstovai iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos. 2012 m. Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją dėl teisinių veiksmų, Europos lygiu reglamentuojančių skalūnų angliavandenilių žvalgybą ir gavybą, inicijavimo. 2014 m. sausio 22 d. Europos Komisija parengė rekomendacijas dėl angliavandenilių (skalūnų dujų bei naftos) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo metodu būtinųjų principų. Valstybės narės buvo paragintos iki 2014 m. pabaigos pranešti Komisijai apie priemones, kurias jos taiko reaguodamos į rekomendacijas. Į pateiktas šalių narių ataskaitas bus atsižvelgta rengiant EK rekomendacijų veiksmingumo 2015 m. apžvalgą.
Tarptautinės visuomeninės organizacijos „Europos žemės draugai“ atstovo Antoine Simon vertinimu, ir be EK rekomendacijų veiksmingumo apžvalgos akivaizdu, jog Europos Komisijos parengtos rekomendacijos yra nepakankama priemonė užtikrinti visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Pirmiausia, rekomendacijos valstybėms narėms nėra privalomos. Antra, perkeldamos EK rekomendacijų principus į nacionalinės tesės aktus, valstybės narės neretai išsirenka tik tas dalis, kurios joms yra patogios, tačiau nebūtinai palankiausios visuomenės interesams. A. Simon taip pat pažymėjo, kad kai kurie rekomendacijų principai yra per daug aptakūs, tad juos interpretuoti galima labai įvairiai.
Nesprendžia klimato kaitos problemos
Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininkė RebeccaHarms (birželio 14-16 dienomis kartu su šios frakcijos europarlamentarų delegacija viešėjusi ir Lietuvoje) teigia, jog skalūnų dujų gavyba nepadės Europos Sąjungai pasiekti išsikeltų tikslų dėl anglies dvideginio išmetimo mažinimo. Anot europarlamentarės, net jei valstybės nuspręs šias dujas išgauti, būtinas itin griežtas aplinkos apsaugos ir vandens išteklių reglamentavimas.
Pasak R. Harms, iškastinio kuro vartojimo ir anglies dvideginio išmetimo mažinimas yra esminė pasaulio ir ES energetikos politikos kryptis, kovojant su klimato kaita ir siekiant energetinių inovacijų. „Kai apgalvosime visas alternatyvas, Europai skalūnų dujų tiesiog neprireiks“, – teigia R. Harms.
Europos Parlamento Žaliųjų/ELA frakcijos nario JoséBové teigimu, kovai prieš hidraulinio ardymo technologiją šiuo metu yra du palankūs veiksniai: dujų kainų kritimas ir gruodžio mėnesį įvyksiantis viršūnių susitikimas klimato kaitos klausimais Paryžiuje (Jungtinių Tautų Klimato kaitos programos 21-oji konferencija COP 21), kurio metu žalieji ketina išsakyti savo poziciją dėl skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos Europoje. Anot europarlamentaro, skalūnų dujos negali būti laikomos alternatyvia energetika, palankia klimato kaitai stabdyti, nes gavybos procese į aplinką išsiskiria daug metano. „Svarbu pabrėžti, kad kovojame ne prieš skalūnų dujas, kovojame už atsinaujinančios energetikos plėtrą, už energijos vartojimo mažinimą, o tai nepatinka iškastinio kuro pramonei.“
Lietuvos žalieji dalyvauja ES teisėkūroje
Lietuvos žalieji taip pat sėkmingai įsijungia į europinį politikos formavimo procesą. Pasak antrąją konferencijos „Europeisnotforshale!“ dalįmoderavusio Lietuvos europarlamentaro Bronio Ropės, Lietuvoje energetinė nepriklausomybė suprantama ribotai – kaip nepriklausomybė nuo rusiškų dujų bei naftos. „Europos supratimas yra daug toliau pažengęs į priekį. Mes, turėdami įvairių atsinaujinančių energetinių išteklių, taip pat galime vystytis energetikos srityje be aplinkosaugines, visuomenės sveikatos bei ekonomines abejones keliančių skalūnų angliavandenilių“, – teigė B. Ropė.
Lietuvą konferencijoje atstovavęs Tomas Tomilinas, Europos Parlamento nario Bronio Ropės biurų vadovas, savo pranešime pristatęs Lietuvos teisinę bazę, reguliuojančią skalūnų angliavandenilių išgavimo projektų plėtrą, padarė reikšmingą įžangą į diskusiją apie šioje srityje taikytinų europinių aplinkosauginių reikalavimų formulavimą. Bendrame Europos kontekste Lietuvos teisinė bazė atrodo gana apgalvota, ieškanti balanso tarp verslo ir aplinkosaugos. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui kaimyninėje Lenkijoje, situacija daug blogesnė. T. Tomilino teigimu, Lietuvoje toks balansas arba politinis brandumas tapo įmanomas tik visuomenininkų pastangų dėka.
Konferencijos diskusijose su Europos Komisijos atstovais aktyviai dalyvavo Žygaičių krašto gyventojai, teikę savo siūlymus, kaip užtikrinti, kad Lietuvoje sukaupta kovos už teisę į informaciją, už švarią aplinką bei pilnavertį visuomenės dalyvavimą priimant kraštui svarbius sprendimus patirtis būtų deramai paskleista visos Europos mastu.
Šalys narės vengia taikyti EK rekomendacijas
Teisinių priemonių trūkumą savo šalyje akcentavo Jungtinės Karalystės atstovas Jake White. Jo teigimu, be to, kad nėra reikalaujama poveikio aplinkai vertinimo, nėra nustatyta sanitarinės apsaugos zonų prie vandenviečių, nenumatyta, iš kur bus gautos lėšos aplinkos taršos atveju, JK apskritai labai ribotai mąstoma apie alternatyvius energijos šaltinius.
Lenkijos atstovė EwaSufin-Jacquemart konferencijos dalyviams pasakojo, kad šalies valdžia nerodo jokių pastangų perkelti EK rekomendacijas į nacionalinę teisę. Hidraulinio ardymo poveikio aplinkai vertinimas Lenkijoje atliekamas labai retais atvejais, nenumatytas svarstymas su visuomene, įstatyme nėra apibrėžta, kuo skiriasi tradiciniai ir netradiciniai angliavandeniliai. Pasak pranešėjos, Lenkija nevysto atsinaujinančios energetikos, o iškastiniu kuru besiremianti energetikos politika yra nukreipta į praeitį.
Be jau minėtų valstybių pranešėjų, privalomo teisinio skalūnų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos reglamentavimo poreikį konferencijos metu išreiškė ir Ispanijos bei Vokietijos atstovai.
EK neskuba įvesti privalomo reguliavimo
Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato atstovas KarlFalkenberg pripažino, kad nepasitvirtino anksčiau turėti lūkesčiai, jog skalūnų angliavandeniliai taps Europos pramonės išsigelbėjimu. Jo teigimu, šiuo metu skalūnų angliavandeniliai Europai per brangūs. K. Falkenberg pastebėjo, kad ES nustatyta daug trūkumų įgyvendinant EK teisės normas. Lenkiją EK atstovas įvardino kaip šalį, dėl kurios veiksmų skalūnų angliavandenilių reguliavimo srityje Europos Komisija yra susirūpinusi ir svarsto apie pažeidimo procedūros galimą pradėjimąbei valstybės patraukimą į Europos Teisingumo Teismą. Šiuo metu EK turimais duomenimis 5 ES valstybės yra išdavusios leidimus skalūnų angliavandenilių žvalgybai ir gavybai ir dar 5 ruošiasi išduoti.
EK atstovas informavo, kad prieš keičiant skalūnų angliavandenilių gavybos ir žvalgybos teisinį reglamentavimą ES lygiu, Europos Komisija turi deramai įvertinti rekomendacinių dokumentų veiksmingumą. K. Falkenberg pažadėjo, kad Europos Komisija iki metų pabaigos priims aiškesnę poziciją šiuo klausimu, bet taip pat pridūrė, kad apie papildomą reglamentavimą būtų verta kalbėti tik tada, kai visos ES šalys narės perkels esamas EK rekomendacijas į nacionalinius teisės aktus.
Konferencijos išvakarėse prie Europos Parlamento vyko protesto akcija prieš taršią skalūnų angliavandenilių išgavimo technologiją. Akcijoje dalyvavo Lietuvos,Danijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės piliečiai. Prie protesto prisidėjo penki europarlamentarai. Protestą organizavo EP Žaliųjų frakcija.
Kristina Juozapavičiūtė
