Lietuvos sanatorijose mažėja komercinių klientų iš Rusijos Federacijos. Nuo noro sveikatintis mūsų šalyje juos atgraso kritęs rublio kursas ir politinė propaganda, – teigia portalo pašnekovai. Tačiau juos keičia latviai ir mūsų tautiečiai.
Nenori remti Lietuvos?
„Kodėl mes turėtume važiuoti į Lietuvą ir paremti tuos, kurie mus ignoruoja ir uždėjo kvotas?“ – tokių frazių iš rusakalbių tenka išgirsti mūsų sanatorijos vadovams. Taip portalui sakė Druskininkų „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Romualdas Domarkas.
„Tikrai labai mažėja rusų, gal apie 20–30 procentų. Pernai iš visų komercinių pacientų Rusijos piliečiai sudarė 27 proc., 30 proc. – rusakalbiai vokiečiai, 25 proc. – lietuviai. Likusi dalis – žydai, lenkai, latviai ir kiti, kurių atvyksta tik pavieniui, – kalbėjo R. Domarkas. – Šio birželio duomenis turėsime tik liepos 10-ąją, tad dar nežinau tikslios statistikos, bet jau matome, kad šiek tiek daugėja baltarusių, latvių, estų“.
Kalbėdamas apie rusakalbių medicinos turistų mažėjimą „Eglės“ vadovas visų pirma paminėjo propagandą. „Juk Rusijos priešas numeris vienas – lenkai, antroje vietoje – lietuviai. Tačiau, nors rusų ir mažiau, bet jų vis tiek yra. Šiandien mūsų įstaigoje jų 132. Mano vertinimu, tai yra daug, kai vyksta propaganda“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Tautybė nelemia pasirinkimo
Tautybė nelemianti sveikatinimo paslaugų pasirinkimo, – tvirtino druskininkietis.
„Visiems reikia tų pačių paslaugų ir gero maisto bei daug, kurį gali išsinešti į kambarius ir kur jis paskui pelija“, – paironizavo R. Domarkas.
R. Domarko teigimu, „Eglės“ sanatorijoje didžiąją dalį klientų sudaro komerciniai. Tie, už kuriems suteiktas paslaugas sumoka Valstybinė ligonių kasa, nesudaro net trečdalio. Panašus santykis yra visus metus, tik liepą ir rugpjūtį medicinos turistų dar padaugėja, nes ligonių kasų finansuojami pradeda važiuoti į Palangą.
Įprastas birželis
Tačiau Birštono sanatorijos „Versmė“ direktoriaus pavaduotojas komercijai Dalius Skindaras portalui vlmedicina.lt sakė, kad šiųmetis birželis – toks pat, kaip ir kasmet.
„Tradiciškai komercinių klientų sulaukiame, pradedant lietuviais, baigiant rusakalbiais vokiečiais, lenkais. Birželio pabaigoje laukiame atvykstančių Izraelio piliečių. Šiek tiek mažiau tik Rusijos Federacijos piliečių“, – kalbėjo D. Skindaras.
Paprašytas patikslinti, kiek per metus sumažėjo pastarųjų klientų, portalo pašnekovas paaiškino: „Iš tiesų mūsų sanatorijoje rusai niekada negrojo pirmuoju smuiku. Pagrindinis mūsų klientas – lietuvis ir rusakalbis vokietis. O rusams įprastai likdavo labai mažai vietų. Tokia pati situacija yra ir šiemet. Tad didelių pokyčių nematome“.
Kas antras „Versmės“ klientas yra medicinos turistas, už sveikatinimo paslaugas susimokantis pats.
„Sezoniškumo sanatorija nejaučia, visus metus pacientų skaičius pasiskirsto tolygiai“, – paprašytas įvardinti, kuo įstaigai išskirtinis yra birželis, atsakė D. Skindaras.
Rusus keičia latviai ir lietuviai
Iš portalo kalbintų pajūrio sanatorijų vadovų daugelis patvirtino, kad rusakalbių klientų mažėja. „Anksčiau sulaukdavome labai daug turistų iš Rusijos, bet kritus rublio kursui, mūsų įstaiga jų sulaukia mažiau, kaip ir visa Lietuva“, – sakė reabilitacijos centro „Palangos linas“ direktorius Algirdas Jonaitis.
„Tačiau rusus pakeis latviai ir lietuviai, – nerimo nejaučia centro vadovas. – Skirtumas tik tas, kad rusai, kaip ir iš kitų tolimų šalių atvykę turistai, į dangų nežiūri. Jie išsiperka kelialapį trims savaitėms ir būna iki galo – ar lyja, ar šalta. O lietuvis užsisako savaitei. Orai subjuro – ir važiuoja namo, nebijodamas prarasti vienos ar kitos dienos“.
Nepriklausomai nuo to, iš kur atvykę, jei už paslaugas susimoka patys, visi renkasi tas pačias procedūras: vandens, masažus, fizioterapiją. „Ir dar atsižvelgiant į ligą“, – sakė direktorius.
Medicinos turistai, arba komerciniai klientai, „Palangos line“ sudaro apie ketvirtadalį. Ir pastarųjų didžiausio antplūdžio sulaukiama birželį ir rugsėjį, kuomet orai jau ar dar geri, o paslaugų bei apgyvendinimo kainos – neaukštos.
„Tačiau nors birželis ir būna sausakimšas, jis geriausias – žmonėms, o įstaiga daugiausiai naudos patiria liepą ir rugpjūtį, kai žmonių, nors ir kiek mažiau, bet paslaugų kainos yra sezoninės“, – sakė direktorius.
Ketvirtadalis – turistai
Palangos reabilitacijos ligoninėje medicinos turistų – irgi ketvirtadalis, lyginant su visais įstaigos klientais, – portalui patvirtino direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Žadeikytė.
„Jei kalbame apie svečius iš svetur, pagrindinis mūsų klientas – iš Rusijos, – sakė pašnekovė. – Ir tikrai negalėčiau pasakyti, kad jų sumažėjo. Pastaraisiais metais padaugėjo svečių iš Ukrainos, Latvijos, vienas kitas atvyksta iš Vokietijos, Švedijos“.
S. Žadeikytės teigimu, mūsų tautiečių ir užsieniečių poreikiai sanatorijose nesiskiria – visiems reikia tų pačių procedūrų.
Apskritai medicinos turistų, anot pašnekovės, nors ir neryškiai, bet daugėja.
Daugiau nei pusė –susimoka patys
UAB „Gradiali“ direktorius Ričardas Rasiukas portalui sakė, kad jo vadovaujamos įstaigos didžioji dalis – medicinos turistai, o ne valstybinių ligonių kasų apmokami pacientai. Įvardinti procentinės dalies pašnekovas nepanoro, bet patikino, jog tokių – daugiau nei 50 proc.
Iš kur klientai atvyksta į šią sanatoriją? „Be abejo, daugiausiai – iš Lietuvos, Rusijos, – vardijo R. Rasiukas. – Taip pat – iš Baltarusijos, Ukrainos ir Skandinavijos šalių. O palyginti su praėjusių metų birželiu, klientų skaičius smarkiai išaugo“.
Medicinines ir sanatorines paslaugos – atskirti
Poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ medicinos turistai per metus sudaro apie 5 procentus. Mat ši įstaiga, – atkreipė dėmesį direktoriaus pavaduotojas Antanas Šatas, – labiau orientuojasi į medicinines paslaugas.
„Apskritai, mano manymu, reiktų atskirti sanatorines ir medicinines paslaugas, – kalbėjo gydytojas. – Nes pastarosioms reikalingi aukštesnės kvalifikacijos specialistai, o ne naujesnės įstaigos sienos ar papildomos sveikatinimo procedūros. Mūsų įstaigoje, pastebėjau, pastaraisiais metais labai sumažėjo pacientų, kurie patys susimoka už paslaugas. Didžiąją dalį visų – 95 proc. – sudaro sunkieji ligoniai po operacijų, galūnių amputacijų, moterys po chemoterapijos ir pan. Manau, kad medicinos turistai net ir nejaukiai jaučiasi tarp sunkių pacientų – tai dar viena priežastis, kodėl sanatorines paslaugas reiktų atskirti“.
Sulaukia ir iš Izraelio
Šventojoje įsikūrusiame sveikatos centre „Energetikas“ šį mėnesį galima būtų apsistoti nebent vienai kitai nakčiai. Iki pat liepos pabaigos visos vietos čia jau rezervuotos, – portalui vlmedicina.lt sakė vadybininkė Gintautė Matulevičiūtė.
„Vasarą, be abejo, daugiau sulaukiame medicinos turistų, o sanatorija būna užimta jau nuo gegužės, – sakė G. Matulevičiūtė. – Daugiausiai sulaukiame lietuvių ir svečių iš aplinkinių šalių: Latvijos, Lenkijos. Turime ir skandinavų bei klientų iš Izraelio“.
Rusai „Energetike“ niekada nesudarę didesnio turistų skaičiaus. „O dabar jų apskritai beveik nėra, kaip ir visoje Lietuvoje“, – sakė G. Matulevičiūtė.
Paklausta apie skirtingų šalių turistų poreikius, vadybininkė patikino, jog skirtumus lemia ne tautybė, o persirgtos ar turimos ligos.
„Skiriasi nebent kelialapių trukmė. Lietuviams pakanka ir savaitės, jie linkę atvykti kelis kartus per metus trumpesniam laikotarpiui, – kalbėjo pašnekovė. – O atvykusieji iš toliau čia praleidžia mažiausiai bent 10 dienų“.
Domisi vyresni
Laikinai einanti Palangos turizmo informacijos centro direktorės pareigas Egidija Smilingienė portalą vlmedicina.lt informavo, kad daugiausiai apie sanatorijas kurorte teiraujasi vyresnio amžiaus turistai iš Rusijos.
„Domisi procedūromis, gydytojais, įstaigų vieta, maitinimu, – pasakojo pašnekovė. – Dažniausiai teiraujamasi apie gydymo ir reabilitacijos galimybes, esant judėjimo aparato sutrikimams. Tačiau mūsų centre žmonės tik susirenka jiems reikalingą informaciją, o užsakymus vykdo tiesiogiai per įstaigas, tad negalėčiau pasakyti jų skaičiaus“.
Palangos miesto savivaldybėje veikia aštuonios sanatorinės ir reabilitacinės įstaigos, iš kurių viena skirta vaikams, viena – Šventojoje.
