Žemės pardavimo saugiklių įstatymas – vėl dėmesio centre (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Jau beveik metus veikiantis naujosios redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kuriuo siekta nustatyti papildomus saugiklius asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, Žemės ūkio ministerijoje svarstytas kartu su socialiniais partneriais. Pastarieji pateikė savo pasiūlymus, kurie su ministerijos vadovybe buvo aptarti susitikime.

Diskutuota dėl patirties ir kvalifikacijos reikalavimų žemės įgijėjui, dėl įsipareigojimų naudoti žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 5 metus, dėl įsigyjamo ploto ribojimo, dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemę nustatymo, dėl valstybinės žemės pirkimo.
Daug pasiūlymų pateikė Laisvosios rinkos institutas. Jis siūlė atsisakyti kvalifikacinių reikalavimų žemės įgijėjams, Lietuvos verslo konfederacija – atsisakyti alternatyvaus reikalavimo dėl žemės ūkio išsimokslinimo. Viceministras Albinas Ežerskis išsakė ministerijos poziciją, jog iš dalies su pasiūlymu galima sutikti ir atsisakyti žemės ūkio išsimokslinimo diplomo, tačiau reikalavimas turėti patirties ir būti įregistravus ūkininko ūkį turėtų išlikti.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlė atsisakyti įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo iki 500 ha. Viceministras A. Ežerskis išsakė ministerijos poziciją, jog toks ribojimas pagrįstas siekiu užkirsti kelią kaupti žemę vienose rankose, todėl turėtų likti, tačiau sutiko, kad yra atvejų, kai išimtis dėl 500 ha ribos viršijimo galėtų būti pagrįsta.
Lietuvos ūkininkų sąjunga išsakė bendrą poziciją, jog Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas buvo priimtas laiku ir sustabdė spekuliacijų žeme mastą. Įsigyti žemės tapo sudėtingiau, tačiau norintieji tą padaryti sugebėjo įvykdyti reikalavimus, o žemės rinkos kainoms buvo sudarytos geros sąlygos normalizuotis.

Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į socialinių partnerių pasiūlymus, pakoreguotą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektą paskelbs viešai derinti suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei ir teiks svarstyti Vyriausybei.