Jau trečiadienį, spalio 22 dieną, duris atversiantis „Nepatogus kinas“ viso festivalio Vilniuje metu kasdien kvies į rengininius. Nuo diskusijų apie tai, kas vyksta už tūkstančių kilometrų iki pokalbių apie dalykus, esančius visai šalia mūsų.
Aštuntasis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis šį vakarą pakvies į pirmuosius seansus.
Festivalio atidarymui pasirinktas Oskarui nominuoto „Darvino košmaro“ autoriaus Huberto Sauperio naujausias dokumentinis filmas „Ateiname su taika“ (We Come As Friends).
Atidarymo vakarą į kino teatrą „Multikino“ susirinkusius žiūrovus jis pakvies į siurrealistinę kelionę po Afrikos žemyną, kur vietos gyventojų lūkesčiai susikerta su didžiųjų valstybių ir korporacijų galios žaidimais, o pats režisierius atsiduria sunkiai nuspėjamose situacijose.
Spalio 22–30 d. viso žmogaus teisių festivalio „Nepatogaus kinas” metu veiks „Rusijos teismas” paroda, skirta „Bolotnoe“ bylai. „Bolotnoe“ byla – žymiausias politinis procesas, nukreiptas prieš Rusijos opoziciją ir Vladimiro Putino režimo kritikus. Rugpjūčio 18 dieną trečiajai aktyvistų grupei buvo paskelbtas sunkus nuosprendis: iki 3,5 metų lageriuose.
Parodoje pristatomi žymių Rusijos fotografų darbai.
„Bolotnoe“ byla – garsus teisminis procesas, surežisuotas Rusijos opozicijos įbauginimui ir Vladimiro Putino valdžios įtvirtinimui. 2012 m. gegužės 6 dieną, dieną prieš jo inauguraciją, į Maskvos gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų iš įvairių Rusijos miestų. Demonstracija turėjo pasibaigti mitingu Bolotnaya aikštėje, tačiau policija išprovokavo spūstį ir žiauriais metodais išvaikė protestuotojus. Vėliau dešimtys žmonių buvo areštuoti ir paskelbti ieškomais pagal „masinių riaušių“ bylą. Šimtai aktyvistų turėjo pasitraukti iš opozicinės veiklos ir netgi buvo priversti išvažiuoti iš šalies.
„Vladimiras Putinas iš savo draugų išmoko kovoti su pasipiktinusia tauta. Mahmudas Ahmadenižadas 2009 metais Irane ir Aleksandras Lukašenko 2010 metais Baltarusijoje veikė pagal tą pačią schemą. Iš pradžių organizuojama provokacija, po to visi žiauriai išvaikomi ir pradedama byla dėl „masinių riaušių“. Galiausiai – parodomasis dešimčių teismas, šimtų persekiojimas, tūkstančių įbauginimas“ – teigia politinis emigrantas Vsevolod Černozub.
Spalio 27 – lapkričio 9d. paroda „8 VIEŠOS ERDVĖS. VILNIUS.” „Gėlių paviljone”, Pylimo 21B, Vilnius.
Kaip atrodys Neries krantinė? Ką veiksime Reformatų skvere? Kaip naudosime Japonišką sodą? O kas vyks Teisuolių parke?
Kaip atrodys Vilniaus tapatybė? Kaip vieša erdvė įtakoja miesto kokybę? Kokybiniai viešos erdvės kriterijai? Kokia erdvė orientuota žmogui? Kurlink vystosi viešos erdvės politika, kaip joje dalyvauja miestietis? Ateities vizija? Funkcionalumas, igaamžiškumas, grožis (utilitas firmitas venustas)?
Paroda žvelgia į šiandienines Vilniaus savivaldybėje vykdomas viešos erdvės praktikas, inicijuodama jų planavimo procesų eigos viešinimą bei kviesdama lankytoją įsitraukti į debatą.
Spalio 28 d., antradienį, 18 val. kino teatre „Pasaka” (Didžiojoje salėje) po filmo „Euromaidanas. Juodraštis“ diskusija „Kaip atrodys Ukraina 2015 m. pasaulio žemėlapyje?”.
Paskutinioji krizė Ukrainoje prasidėjo po to, kai 2013 m. lapkričio mėnesį Ukrainos vyriausybė nurodė nutraukti pasirengimą pasirašyti laisvosios prekybos ir politinio bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga. Tai iššaukė ilgai besitęsusius visuomenės protestus. Susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. birželio 27 d., tačiau vėliau Ukrainoje įsiplieskė karinis konfliktas, kuriame iki šiol dalyvauja ne tik vietos kovotojai, Ukrainos kariuomenė, tačiau ir Rusijos kariai. Nuo balandžio mėnesio Rusijos Federacija aneksavo Krymą, vis dėlto ne iki galo aiškus ir kitų Ukrainos dalių likimas.
Krizė, prasidėjusi 2013 m. nėra pirmoji vykusi Ukrainoje, tačiau išsivysčiusi į bene daugiausiai gyvybių nusinešusius įvykius, karinį konfliktą ir bene labiausiai paveikė geopolitinę situaciją Europoje ir visame pasaulyje.
Daugiau informacijos „Nepatogus kinas“ tinklapyje.