Vilniečiai buvo kviečiami prie „skalūnų vandens“ ir duonos stalo

Praeiviams dalinamo simbolinio „skalūninio vandens“ etiketė skelbė, kokios medžiagos yra naudojamos skalūnų žvalgybai ir gavybai, kokį neigiamą poveikį žmonių sveikatai sukelia į geriamąjį vandenį patekusios hidraulinio ardymo technologijos metu naudojamos cheminės medžiagos. Viename žvalgybiniame gręžinyje kartu su vandeniu ir smėliu yra naudojama nuo 80 iki 330 tonų cheminių medžiagų, kurios visuomenei dažnai neatskleidžiamos ir laikomos naftos ir dujų kompanijų komercine paslaptimi.

Lietuvos Žaliųjų partija (LŽP) akcijos metu atkreipė dėmesį į Vyriausybės rugsėjo pabaigoje priimtą sprendimą, kuriuo siekiama įteisinti, kad skalūninių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai bendro visai gręžinių teritorijai atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo nereikėtų. Taip susidaro kuriozinė situacija, kai atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, pavyzdžiui, duonos kepykloms, žuvies perdirbimo įmonėms, kempingo įrengimui prie tam tikrų apimčių yra galima, o hidraulinio ardymo metodu, kurio metu į žemės gelmes pumpuojamos cheminės medžiagos, ieškant ir išgaunant išskaidytuosius angliavandenilius, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo gali nereikėti.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, Vyriausybė turėtų labiau atsižvelgti į šiandien Europoje vykstančias diskusijas, atliekamas studijas dėl hidraulinio ardymo poveikio žemės gelmėms, vandens ištekliams, vietos bendruomenių gyvenimo kokybei. „Šiandien vis daugiau Europos valstybių atkreipia dėmesį į neigiamą hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikį aplinkai, imasi griežtesnio šiuo būdu išgaunamų skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimo ar net draudimo tuo tarpu Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai tampa vis menkesni. Taip neturėtų būti“, – sakė L. Balsys.

Neseniai pristatytoje Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktoje studijoje, mokslininkai pateikė išvadas, jog hidraulinis ardymas turi įtakos vandens kokybei, gali sukelti žemės drebėjimus. Ten, kur naudojama ši technologija, rekomenduojama atlikti poveikio aplinkai vertinimą ne tik žvalgybai, bet ir gavybai, o jau vykstant darbams jį atnaujinti. Taip pat patariama užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo studijas atliktų ne naftos kompanijų finansuojami, o nepriklausomi ekspertai.

Vokietijos Aplinkos apsaugos agentūra, pristačiusi 600 puslapių apimties mokslininkų išvadas dėl hidraulinio uolienų ardymo metodo taip pat pabrėžė, jog kol technologijos keliami pavojai negali būti suvaldyti, tol šis metodas išgauti skalūninėms dujoms Vokietijoje negali būti taikomas. Prancūzija dėl hidraulinio ardymo technologijos keliamo pavojaus vandens ištekliams šią technologiją yra uždraudusi taikyti savo valstybės teritorijoje.

L. Balsio teigimu, šiandieninė alternatyva „Gazpromui“ – Klaipėdoje statomas suskystintų dujų terminalas, o elektros srityje – elektros jungtis su Švedija, leisianti importuoti didžiulius kiekius pigios skandinaviškos elektros energijos. Lietuvai realų energetinį saugumą padėtų užtikrinti biokuro kogeneracinių jėgainių, gaminančių ir elektros energiją, ir šilumą, plėtra, investuotojams, norintiems investuoti į aukštąsias technologijas saulės ir vėjo energetikos srityje, palankesnių sąlygų sudarymas.