Rokiškis – langinių miestas (0)

Langinės Rokiškyje, autorius R.Bičiūnas, 2014 m.

Langinės Rokiškyje, autorius R.Bičiūnas, 2014 m.

Vasarą Lietuvoje vyksta daug meno renginių, švenčių, plenerų, tačiau tik viename jų jau dešimtį metų menininkai puošia ir dekoruoja „…margas triobas kaminyčias, muliavotas lunginyčias…”

Tai vyksta kasmetiniame Rokiškio langinių tapymo plenere. Čia maždaug per savaitę ištapytomis langinėmis papuošiami vienaukščiai mediniai namai centrinėje Respublikos gatvėje. Kartais pats savininkas pasiūlo lango dekoravimo siužetą, koloritą, nors paprastai dailininkui suteikiama visiška laisvė. Sudėtingiau, kai tapomos visos (kartais dvylika ir daugiau) didelio namo langinių ir bendrai kuria trys ar keturi menininkai – tuomet susiderinti sunkiausia.

Langinės, kaip lietuviško namo elementas, atsirado XVIII a. pab.–XIX a. pr. Jos buvo skirtos apsaugoti nuo prašalaičių. Ištyrinėjus dvare sukauptą medžiagą, archyvus ir fotografijas, pasak Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Onutės Mackevičienės (Reda Milaknienė. Medinis paveldas. Rokiškio krašto pasididžiavimas, „Gimtasis Rokiškis”, 2013), pastebima, kad šis namo dekoro elementas Rokiškyje tarpukariu buvo itin populiarus. Pirmuose aukštuose parduotuvių ar kitų įstaigų savininkai (labai dažnai –­ žydai) langines įrengdavo saugumo sumetimais, jos buvo praktiškos, tvirtos, kartais skardintos. Miestelėnai savo namus jomis taip pat puošė.

„Medinės durelės langui iš oro (išo­rės) uždaryti“ – taip žodį „langinės“ aiškina „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“. Arūnas Augutis, plenero idėjos autorius, teigia, kad nė viename Lietuvos regione langinėms nebuvo skiriamas toks didelis dėmesys kaip Aukštaitijoje. Geriausiu įrodymu galėtų būti 1957 m. Vilniaus valstybinės grožinės literatūros leidyklos išleista knyga „Lietuvių liaudies menas. Architektūra“. Iš 42 iliustracijų su langų puošybos elementais – tik septynios priskiriamos kitiems regionams. Dailininkas teigia, kad ši namo eksterjero detalė labai populiari Pamaryje ir Neringoje, ir nors minimoje knygoje nepateikiama būtent Rokiškio krašto dekoruotų ar drožinėtų langinių, bet iliustracijose reprodukuojami visų artimiausių kaimyninių rajonų – Zarasų, Utenos, Kupiškio, Biržų, Pakruojo, Ukmergės, Pasvalio –­ langinių pavyzdžiai.

Per tą dešimtį metų tapytos langinės mieste tapo reiškiniu – galerija po atviru dangumi. Čia galima pamatyti tradicinės lietuviškos ornamentikos interpretacijų ir šiuolaikinių įvairios plastikos, siužetų ir temų nedidelio formato meno kūrinių. A. Augutis teigia, kad dirbant įdomiausia surasti tradicijos ir dabarties junginį, nes tarpukariu statyti namai vis dar primena kaimo ūlyčią, o ne tipišką miesto namą.

Rokiškio langinių tapymo plenere yra dalyvavę per 50 tapytojų, grafikų, keramikų, juvelyrų iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Kasmet plenere kuria patys rokiškėnai – Rokiškio dailininkų klubo RODA dailininkai Arūnas Augutis, Sigutė Klemkaitė, Sigitas Daščioras, Žilvinas Vaičiūnas, Asta Keraitienė. Langines taip pat yra tapę vilniečiai Rimas Zigmas Bičiūnas, Arvydas Bagdonas, Ieva Bunokaitė, Ilona Šilienė, šiauliečiai Edmundas Birgėla, Martynas Gaubas, Petras Rakštikas, Reda ir Arūnas Uogintai, panevėžiečiai Egidijus Radvenskas, Diana Rudokienė, Artūras Stančikas, Vydmantas Mačiulis, uteniškė Jūratė Mitalienė, ukmergiečiai Roma ir Vilius Zareckai, Zarasų krašto menininkai Romualdas Pučekas, Eugenijus Raugas, Rimvydas Pupelis, Alvydas Stauskas, Gintarė Markevičienė iš Alytaus ir daugelis kitų. Ištapyta beveik 300 langinių (daugiau kaip pusė iš jų dar ir restauruotos), pagamintos vėjalentės ir lėkiai bei antlangiai ir polangiai. Tapytomis langinėmis pasipuošė ne tik centrinė miesto gatvė, bet ir Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatvių bei Rokiškio rajono Jurgiškių, Kamajų, Antakriaunių, Bajorų ir Salų, Šetekšnių namai, o Panevėžyje  – dailės galerija „Menų namai”.

Ištapytos langinės mieste – tai ne tik dekoras ar namo puošyba. Menininkų pasirinkti motyvai šiuose vertikaliuose paveiksluose atspindi įvairius šalies ar miesto kultūros reiškinius. VI plenere keletas dailininkų pagal vilniečio A. Bagdono pasiūlymą tapė langines Žalgirio mūšio jubiliejui pažymėti. Kūriniai, dekoruoti Lietuvos kariūnų ir kryžiuočių simbolika su senųjų herbų detalėmis ir baltiškais ornamentais, 2010 m. papuošė V. Kužulio namo langus Ąžuolų gatvėje. Tamsiai raudonos spalvos dažytų lentų fone heraldinių ženklų fragmentai, karių figūrų profiliai suteikia statiniui rūstaus monumentalumo – tai tinka masyviam, galingam namui. Beje, čia 2005 m. pleneras ir prasidėjo – tuomet pirmąsias šešias šio didelio namo langines Rokiškio dailės mokyklos mokytojas A. Augutis su mokiniais ištapė tautiniais motyvais. Paskutiniąsias šiam daugiausiai išdabintų langinių turinčiam pastatui šių metų plenere kūrė Ilona Šilienė ir Žilvinas Vaičiūnas. Jie pasirinko pamario krikštų motyvus, derindami savo dekoratyvius darbus prie sakralios ankstesnių kūrėjų temos.

Respublikos gatvėje kabo langinės su išrašytomis D. Saukaitytės eilėmis vienai V. Kernagio dainai. Puošti langines maestro atminimui pasiūlė pats namo savininkas. Dviejų filingų langinėse tilpo ir poetės tekstai, ir nedidelis garsaus dainų autoriaus portretas. Panašios stilistikos lango dekoracijos tik su aukštaičių liaudies dainos tekstais apie obelėlę ant namo visai šalia aprašytų langinių atsirado ir po šių metų plenero.

2013 m. savitai langines dekoravo ukmergiškiai Zareckai. Ant tarpukariu buvusio mėsininko namo langinių jie pavaizdavo gyvulius su mažyte raudona linija ant kaklo…

Turbūt nuosekliausiai baltiškąją ornamentiką plėtojo rokiškietė Sigutė Klemkaitė, dirbusi visuose pleneruose. Šių metų renginyje ji su dukra Emilija ir Vilniaus dailės akademijos studente Egle Mažuknaite tapomas langines derino su Vilniuje vykusios dainų šventės scenografijos elementais. Senas langinių marginimo tradicijas prisiminė ir pirmą kartą šiame plenere kūręs tapytojas Rimas Bičiūnas.

Šiemet seserys iš Latvijos – Anda Svaranė ir Daina Alužanė – puošė pirtį vienam Juodupės gyventojui, kuris pats susimeistravo langines iš anksto pateikęs plenero kuratoriams užsakymą. Langinių gamybos ir plenero organizavimas nėra paprastas dalykas –­ meno projekto pradžioje kai kurie gyventojai visai nenorėjo puošti savo namo, kiti manė, kad kažkas dar ir pastatus nudažys…

Bet geros valios rokiškėnai dabar dažnai patys remia plenerą. Šiemet medžio meistrams kabinant pačių padarytus lėkius ir vėjalentes pasirodė, kad namo lentos taip sutrūniję – būtų gerai ir patį namą suremontuoti…

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Menas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *