Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), atlikusi analizę kompensuojamų vaistų srityje, nustatė, kad mūsų kraštiečiai, perkantys kompensuojamuosius kardiologinius vaistus, vidutiniškai galėtų sutaupyti 30 mln. litų per metus, jei rinktųsi tam tikroje grupėje esančius pigiausius vaistus, kurie jam reikalingi ir už kuriuos nereikia primokėti.
Todėl VLK primena, kad gydo ne vaisto pakuotė ar vaistų kompanijos pavadinimas, o veiklioji medžiaga ir ragina rinktis pigiausius vaistus, už juos nepermokėti, kai vaistų terapinė vertė – efektyvumas – yra vienodi. Kitaip tariant, pigiausias vaistas gydo taip pat kaip ir brangiausias, kai jų terapinė vertė yra identiški. Žmonėms svarbu suprasti, kad farmacija ir rinkodara yra skirtingi dalykai – gydymasis vaistu nebus veiksmingesnis vien dėl to, kad jis įpakuotas gražesnėje, prabangiau atrodančioje pakuotėje.
VLK atlikta 2014 m. I ketvirčio analizė rodo, kad jei žmonės rinktųsi pigiausius tam tikroje grupėje, pavyzdžiui, kardiologinių, esančius vaistus, o ne brangiausius, jie priemokoms išleistų ne 36 mln. litų kaip dabar, o 6 mln. litų visos Lietuvos mastu. Kitaip tariant, rinkdamiesi pigiausią vaisto analogą, žmonės vidutiniškai primokėtų iš savo kišenės 6 kartus mažiau.
Suprasdama tai, kad žmonės galėtų sutaupyti nemažai asmeninių lėšų, įsigydami jų gydymui reikalingus vaistus, VLK ragina nepamiršti, kad brangiausias vaistas nebūtinai yra pats geriausias. Tam tikroje vaistų grupėje esantys vaistai visi yra vienodi pagal savo efektyvumą. Juos sudaro ta pati vaisto veiklioji medžiaga, skiriasi tik pakuotė ir vaistų kompanijos pavadinimas, kurie neturi jokios lemiamos įtakos gydant.
VLK primena, kad bazinė vaistų kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis, kuri kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Likusi mažmeninės vaisto kainos dalis yra priemokos, kurių dydis šiuo metu svyruoja nuo 0 iki keliasdešimties litų.
Tuo tikslu VLK ragina medikus, kurie savo pacientams išrašo kompensuojamuosius vaistus, pateikti objektyvią informaciją apie kompensuojamuosius vaistus.
Svarbu yra ir tai, kad pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse žmonės renkasi pigiausius vaistus, suvokdami, kad nėra reikalo primokėti, todėl jie priemokoms išleidžia gerokai mažiau nei mes Lietuvoje, nepaisant to, kad ekonominiai šių valstybių pajėgumai yra kur kas didesni.
