Klastingą vėžį nustato be skausmo – tik iš šlapimo lašo

Lietuvoje nuo šiol galima daug paprasčiau diagnozuoti ankstyvąjį šlapimo pūslės vėžį. Pacientui pakanka šlapimo porciją surinkti į specialų citologinio tyrimo indelį. Mėginys toliau keliauja į laboratoriją, kur ištiriamas taikant modernią skystų terpių technologiją.

Šis metodas, kurį pirmoji šalyje įdiegė Patologijos diagnostikos laboratorija, palengvins kovą su šlapimo pūslės vėžiu, nes šią klastingą ligą labai svarbu nustatyti kuo anksčiau. Laboratorijos specialistai citologinį šlapimo pūslės ląstelių tyrimą „UroCyte“ pusę metų testavo bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto urologais.

„Bandymai patvirtino didelį šio patogaus žmogui neinvazinio tyrimo tikslumą. Jis leidžia pastebėti 70–90 procentų piktybinių šlapimo pūslės navikų. Ypač efektyviai galime aptikti labai agresyvų pereinamųjų ląstelių vėžį, kuriam nustatyti Lietuvoje dažniausiai taikomas itin skausmingas pacientui invazinis metodas“, – aiškino Patologijos diagnostikos laboratorijos gydytoja patologė medicinos mokslų daktarė Jolita Rimienė.

Pasak jos, išsivysčiusiose Vakarų valstybėse tokius citologinius šlapimo tyrimus jau seniai plačiai naudoja ne tik gydytojai urologai, bet ir šeimos gydytojai. Ten šlapimo pūslės vėžys dažniausiai diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje, kai jį galima lengviau įveikti.

„Kuo anksčiau ši grėsminga liga nustatoma, tuo geresni gydymo rezultatai. Deja, Lietuvoje ši mirtina onkologinė liga dažniau nustatoma jau įsibėgėjusi. Tokių atvejų daugėja. Europos Sąjungoje išsiskiriame nuo šlapimo pūslės vėžio mirusių vyrų skaičiumi. Todėl svarbu, kad apie „UroCyte“ tyrimą kuo geriau būtų informuoti mūsų šeimos gydytojai, kuriems pirmiesiems tenka atskirti prasidedančios klastingos ligos simptomus“, – pastebėjo gydytoja patologė J.Rimienė.

Citologinio šlapimo pūslės ląstelių tyrimo galimybės buvo pristatytos ir Lietuvos patologų draugijos konferencijoje „Urologinė patologija 2014“.

„Tai naujas mūsų specialistų pasiekimas, kuris leidžia palengvinti šlapimo pūslės vėžio prevencijos darbą. Be to, šis patogus tyrimas gali būti ypač naudingas norint laiku pastebėti momentą, kai ankstyvas šlapimo pūslės navikas virsta agresyviu piktybiniu naviku, kuris gali išplisti po šlapimo pūslę ir kitus organus. Tuomet būtina greitai imtis sudėtingų gydymo priemonių“, – sakė Lietuvos patologų draugijos pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja patologė Inga Gudinavičienė.

Kasmet šlapimo pūslės vėžio diagnozę išgirsta apie 300 Lietuvos gyventojų. Dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės. Vyrus ši agresyvi liga užklumpa dvigubai dažniau nei moteris. Kiekvienam žmogui, pastebėjus šlapime kraujo, padažnėjus šlapinimuisi ar jo metu jaučiant skausmą, reiktų konsultuoti su gydytoju. Ypač atidūs turi būti šlapimo pūslės vėžio rizikai priklausantys gyventojai.

Šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksniai:

–          šia onkologine liga sirgęs giminaitis;

–          darbas užterštoje aplinkoje (dujų, dažų, plastmasės, gumos, odos pramonė);

–          rūkymas;

–          padidintas chloro kiekis geriamajame vandenyje;

–          gydymas ciklofosfamidu, fenacetinu;

–          gydymasis jonizuojančia spinduliuote dubens srityje dėl kitų piktybinių navikų.