L.Balsys: Gyventojai neturi tapti atliekų deginimo verslo įkaitais (2)

Atliekų svėrimas | Alytaus miesto savivaldybės nuotr.

Lapkričio 28 d., 10 val., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente vietos bendruomenėms bus pristatyta „Fortum Heat Lietuva“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, vos keli šimtai metrų nuo gyvenamųjų namų, planuojamos statyti atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Žalieji ir Kauno rajono bendruomenės rengiasi protestams.  Piketuotojai rinksis lapkričio 28 d. ryte prie Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento.

Seimo nario Lino Balsio teigimu, tai, kad ne tik Vilniuje, bet ir Kaune ketinama statyti atliekų deginimo gamyklas, nors Klaipėdos gamyklai jau trūksta žaliavų, prasilenkia su racionaliu mąstymu.

„Tai, kas vyksta šiuo metu proteguojant naujų atliekų deginimo gamyklų statybą, kai Lietuvai jų tiek nereikia, sunkiai suprantama. Paskaičiavus šalyje per metus susidarančių atliekų kiekius, Lietuvai nereikia daugiau nei vienos atliekų deginimo gamyklos. Ta viena gamykla jau yra pastatyta Klaipėdoje. ES aplinkos politikos programoje 2014–2020 metams Europos Parlamentas nurodo, kad atliekų deginimas turėtų būti vienas iš rečiausiai naudojamų atliekų tvarkymo būdų. Prioritetas turėtų būti teikiamas atliekų susidarymo prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui.

Aplinkos ministerijos parengtame ir šiuo metu derinamame Valstybiniame atliekų tvarkymo plano projekte visoje Lietuvoje numatyta pastatyti 8–10 mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklų, kurios išrūšiuos visas įmanomas antrines žaliavas, o bioskaidžias (virtuvės) atliekas pavers kompostu arba biodujomis. Tik labai nedidelė dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, kaip kietas atgautas kuras būtų parengiama deginimui. Tokio kuro visoje Lietuvoje susidarytų nedaug ir jo užtektų tik vienai atliekų deginimo gamyklai“, – teigė Linas Balsys.

Pasak parlamentaro, nei Kaunas, nei Klaipėda, nei Vilnius neturi tapti šiukšles importuojančiais miestais.

„Klaipėdos „Fortum“ jau dabar dairosi atliekų po Vilniaus apskritį, nors anksčiau teigė, jog jų pakaks ir Klaipėdoje. Dabar tai daroma ir Kaune. Palaikau bendruomenes, kurios priešinasi „Fortum“ gamyklos Kaune statyboms, ir raginu jas reikalauti savo teisių, kadangi tarptautinė Orhuso konvencija įpareigoja ne tik informuoti gyventojus apie šalia jų statomus objektus, galinčius turėtų poveikį jiems ir aplinkai, bet ir įtraukti į sprendimų priėmimą – tokiai veiklai vykdyti „Fortum“ turi gauti gyventojų sutikimą. Gyventojai neturi tapti atliekų deginimo gamyklų, statomų nedideliu atstumu nuo gyvenamųjų namų, įkaitais“, – sakė L. Balsys.

Šį mėnesį mitingus prieš Vilniuje planuojamas statyti atliekų deginimo gamyklas rengė ir vietos gyventojai. Protestuojant prieš atliekų deginimo gamyklos statybas Vilniaus miesto vakarinėje zonoje, pasirašė 12000 gyventojų. Vietos bendruomenės Seimo ir Vyriausybės pirmininkams įteikė prašymą inicijuoti tarpžinybinį išplėstinį pasitarimą (konferenciją), sprendžiant klausimą, ar būtina Vilniaus mieste statyti atliekų deginimo gamyklas ir, ar tokie įmonės „Fortum“ bei koncerno „Icor“ ketinimai yra pagrįsti bei teisėti.