efoto.lt, Ernestos nuotr.
Baigtoje statyti ir pernai vasarą pradėtoje eksploatuoti Vilniaus miesto nuotekų valykloje jau apdorota beveik 25 tūkstančiai kubinių metrų dumblo. Įgyvendinus projektą, valykloje bus apdorojamas ne tik Vilniaus miesto, bet ir aplinkinių – Elektrėnų, Eišiškių, Trakų, Šalčininkų, Pabradės, Nemenčinės, Rūdiškių, Rudaminos ir Jasiūnų – nuotekų valyklų dumblas. Pradėjus naujų įrenginių eksploataciją, padidėjo nuotekų valyklos darbo efektyvumas.
Šiuo metu valyklos įrenginius eksploatuoja projektą „Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ įgyvendinantis Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik GmbH“ ir „Cambi AS“ konsorciumas, šių metų liepą įrenginiai bus perduoti Vilniaus miesto nuotekų valyklos specialistams. Pernai vasarą pilnu pajėgumu paleisti nauji dumblo apdorojimo įrenginiai veikia be sutrikimų.
UAB „Vilniaus vandenys“ vyriausiojo nuotekų technologo Jono Klebono teigimu, įrenginiai veikia pagal visus gamyklos parametrus. „Vilniuje pastatyti dumblo apdorojimo įrenginiai yra vieninteliai tokio tipo nuotekų valymo įrenginiai Lietuvoje. Visą projekto laikotarpį nuo 2008 m. mes glaudžiai bendradarbiaujame su rangovu ir esame visiškai pasirengę vasarą perimti įrenginius bei rūpintis jų eksploatavimu“, – teigė J. Klebonas.
Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 107 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Kasdien vietoj anksčiau susidarydavusio 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo, dabar susidaro apie 40 tonų nusausintų nuotekų granulių.
Statant naujus nuotekų valyklos įrenginius buvo siekiama išspręsti aplinkinių mikrorajonų gyventojus varginusią nemalonaus dumblo kvapo problemą. Iki įrenginių pastatymo nusausintas dumblas buvo kompostuojamas šalia valyklos įrengtose sandėliavimo aikštelėse, iš kurių sklisdavęs aitrus kvapas vargindavo ne tik valyklos darbuotojus, bet ir arčiausiai įsikūrusių Karoliniškių, Grigiškių, Lazdynų ir Pilaitės mikrorajonų gyventojus.
Pastačius naujus dumblo apdorojimo įrenginius buvo efektyviai išspręstas ir dumblo tvarkymo klausimas: per parą susikaupiantis dumblo kiekis sumažėjo penkis kartus. Iš perdirbto dumblo gaunamos sausos bekvapės granulės naudojamos kaip mineralinė trąša, o dumblo pūdymo proceso metu susidarančios biodujos naudojamos kombinuotoje šilumos ir elektros gamybos jėgainėje.
Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų remiamą projektą „Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vykdo Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik GmbH“ ir „Cambi AS“ konsorciumas, kuris įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų projektui įgyvendinti – 94,5 mln. litų – skiria ES, per 31 mln. litų skyrė UAB „Vilniaus vandenys“, apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.
Parašykite komentarą