R.Juodviršytė. Sausio 13-oji šiek tiek kitaip (video) (3)

Žygis | S.Simonavičiaus nuotr.

Žygis | S.Simonavičiaus nuotr.

Naktį iš sausio 12-os į sausio 13-ą išėjom į mišką. Siauru takeliu, per jau tuščią Rudnelės kaimą, per erdves kuriose kadaise buvo partizanų „namai“. Jų slaptavietė ir kovos laukas.

Jau  ne pirmą kartą Dzūkijos nacionalinis parkas organizavo naktinį žygį vedantį prie vieno svarbiausių Dzūkijos patrizaninio karo dalyvių, Kazimieraičio bunkerio. Jis buvo skirtas pagerbti laisvės kovotojams. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, kiekvienas žygeivis buvo raginamas prisiminti ne tik netolimą, 1991 sausio 13 nakties auką, bet ir partizanų, kurie šiuolaikinį žmogų moko patriotiškumo, kovas. Miške buvo ramu.

Nors šiemet žygis sulaukė žymiai didesnio dalyvių skaičiaus (į kelią išėjo apie 50 žmonių) , jame buvo justi rimtis ir susikaupimas. Tai kone svarbiausias žygio tikslas – šiek tiek mistišku nakties metu, lietuviui nuo seno ypač brangioje vietoje, girioje, pamiršti skubantį XXI a. pasaulį ir kažkur širdies gelmėse įžiebti patriotiškumo ir pasididžiavimo savo tėvyne kibirkštį.

Žygis tapo vieta, kur nakties tyloj žmogus išgirsta save, šalia esantį ir tuos, kurių būvimas kartu tik numanomas. Šiemet prie žygio prisijungė klubas Juostandis, klubas Ž999, LTJS Varėnos skyrius.

Galbūt neatsitiktinai šioje erdvėje suskambo liaudies daina. Lietuvio dvasinis maistas, savotiška mantra buvusi reikalinga partizanams, sausio 13-osios kovotojams, ir šiuolaikiniam lietuviui, ieškančiam kelio į darną bei vienybę.

Iš žygio parėjom jau sausio 13-ąją. Parėjom kiek kitokie: su kažkokiu džiugesiu pabuvus ten, kur prieš beveik pusšimtį metų buvo saugoma ir puoselėjama lietuvybė.

Kategorijos: Moksleivių mintys, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
kolumbas-baneris
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *